Kornelijus ir Lietuvos mokesčių politika: įstatymo raidė aukščiau už negalią (video)

Kas Lietuvoje svarbiau už sunkią ligą, negalią, nelaimę ar skurdą? Klystate, jei galvojate, kad rūpesčiams užgriuvus nieko svarbesnio nėra. Svarbiausias Lietuvoje, pasirodo, ne žmogaus skausmas ar bėda, o įstatymas. Kad ir koks absurdiškas jis bebūtų.

Vienerių metukų Kornelijaus mama Aldona visai neseniai dėkojo už jos sūnui parodytą žmonių gerumą. Aklą ir kurčią sūnų auginantiems sutuoktiniams Aldonai ir Evaldui Balčiams, po to kai jie viešai papasakojo apie savo sūnaus bėdas, sužibo viltis - geradarių suaukotų pinigų, reikalingų jų sūnaus operacijai, atrodo, užteks. Deja, viltis žibėjo tol, kol ji nesusidūrė su Lietuvos mokesčių politika.

Lazdijų rajone Nemajūnų kaime gyvenantys Balčiai apie tai, kad jų sūnus Kornelijus yra kitoks vaikas, sužinojo, kai mažajam buvo vos keli mėnesiai. Berniuko akys nereagavo į aplinką. Gydytojų verdiktas pribloškė - Kornelijui diagnozuota akių nervo atrofija, jis aklas. Lyg to dar būtų negana, kai Kornelijui buvo dešimt mėnesių, medikai jam nustatė abiejų ausų kurtumą.

Ar Kornelijaus akytės kada nors išvys jį supantį pasaulį - nežinia. Bet ausytės dar gali girdėti, o tam reikia, kad berniukui į ausį būtų įsodintas specialus implantas. Operacijos kaina - 80 tūkstančių litų. Dalį šios sumos - apie 50 tūkstančių litų - Balčiams sutiko padengti Valstybinė ligonių kasa. Trūkstamus 30 tūkstančių, sutuoktiniams apie sūnaus bėdą paskelbus viešai, per savaitgalį suaukojo geri Lietuvos žmonės, į pačių tėvų atidarytą sąskaitą.

Aldona ir Evaldas džiaugėsi neilgai - paaiškėjo, kad už gautą labdarą sūnaus gydymui Balčiai pagal įstatymus turėtų sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

„Yra svarbu išsiaiškinti, kas turi teisę teikti labdarą. Tokią teisę turi labdaros įstaigos ir organizacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir centrai. Kitas klausimas kas gali gauti labdarą - tai neįgalieji, asmenys nukentėję nuo stichinių nelaimių, bedarbiai, šeimos, kurios negali patenkinti savo poreikių", - Labdaros ir paramos įstatymo vingrybes aiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Vilma Vildžiūnaitė.

„Bet tik tokiu atveju, jeigu tą labdarą surinks organizacija? - „Lietuvos ryto televizija" paklausė V. Vildžiūnaitės. „Iš formaliosios pusės yra taip. Bet mokesčių santykiuose yra taikomas „Turinio viršenybės virš formos" principas. Tai reiškia, kad jeigu nors ir formaliai situacija neatitinka įstatymų reikalavimų, mokesčių administratorius turi atsižvelgti į tikrąjį turinį ir tikrąją esmę ir tokius santykius įvertinti kaip vertinama pagal įstatymą," - teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė

Net ir nesusigaudančiam kas yra tas „Turinio viršenybės virš formos" principas, nesunku suprasti, kad aklo ir kurčio Kornelijaus atvejis - sudėtingesnis nei visi Lietuvos įstatymai. Tikėdamiesi, kad taip ir yra, berniuko tėvai patys kreipėsi į mokesčių inspektorius. Tačiau iš pradžių nuraminę tėvus, kad dalis suaukotų lėšų valstybės biudžetui neatiteks, vėliau mokesčių inspektoriai, anot Kornelijaus tėvelių, pranešė - mokesčius sumokėti greičiausiai visgi reikės.

Kodėl sunkų rūpesčių akmenį jau nešantiems Lietuvos žmonėms valstybė tą naštą dar nori apsunkinti mokesčiais? Netobuli įstatymai ar netobulas jų įgyvendinimas?

„ Tokios situacijos ne pirmą kartą yra susiklosčiusios, prieš kokį 10 metų buvo irgi panaši istorija, kada Gyventojų pajamų mokestis buvo 33 proc. Tada buvo dar skaudesnė situacija. Bet manau, kad galioja protingumo kriterijai. Nereikia šaipytis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad ji varto įstatymus taip, kaip jai patinka, yra Mokesčių administravimo įstatymas, kuris įpareigoja atsižvelgti į aplinkybes ir įstatymus vertinti protingai. Bet apskritai, manau, kad įstatymų Lietuvoje yra daugiau negu pakanka, kad labdara ir parama būtų teikiama tiems žmonėms, kuriems reikia ir civilizuotais būdais,"- įsitikinusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Anot, ministrės tokios redakcijos Labdaros ir paramos įstatymas leidžia apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo teikiant ir gaunant labdarą bei paramą. Tačiau teisininkai su ministrės nuomone nesutinka.

„Tai nėra normalu. Ta visa sistema teisės aktų nėra atitinkanti teisinės valstybės reikalavimų. Iš tiesų labai svarbu padėti sunkioj būklėj atsidūrusiems žmonėms. Bet pagal tuos teisės aktus, kurie yra sukurti, padėti tiesiogiai žmogui negalima. Toks modelis su įtarimais, kad parama ir labdara bus panaudota neteisingai yra juokingas. Visai nesuderinamas su normaliais santykiais tarp žmonių. Elgetai duodi pinigų ir elgeta iškart turi bėgti mokėti mokesčius? Niekur pasaulyje taip nėra, atvirkščiai yra skatinama labdara"- Lietuvos mokesčių politika stebėjosi teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Labdaros ir paramos įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1993-aisiais metais. Per visą galiojimo laikotarpį jis buvo ne kartą tobulinamas. Pagal šiandieninę Labdaros ir paramos įstatymo redakciją yra numatytos išimtys, kada aukojami pinigai nėra apmokestinami. Pavyzdžiui, jeigu juos kaip paramą gauna dvasininkai ir juos aptarnaujantis personalas, arba tarkim rinkimų kampanijos metų surenka politikai ir politinės partijos.

Negirdintis ir nematantis Kornelijus valstybei - ne išimtis. Išimtis - tokius įstatymus kuriantys sveiki ir drūti ponai politikai. Aukoti pinigus jiems gali kas tik panorėjęs, o mokesčių valstybei mokėti nereikia.

Aklo ir kurčio Kornelijaus istorijai iškilus į viešumą Seime pasirodė iniciatyvų taisyti šiuo metu galiojantį Labdaros ir paramos įstatymą ir leisti neapmokestinti fizinių asmenų aukojamos paramos gyventojų pajamų mokesčiu. Tik ar galima tikėtis teigiamų permainų, žinant, kad minėtų pataisų iniciatoriai - Seimo nariai, patys savo balsais patvirtinę dabartinę įstatymo redakciją?

Negirdinčio ir nematančio Kornelijaus ir mokesčių politikos istorija šį kartą, panašu, turės laimingą pabaigą. Valstybinė mokesčių inspekcija viešai pažadėjo, kad berniukui paaukoti pinigai nebus apmokestinti. Sekmadienį Kornelijaus tėvai lrytas.lt žurnalistams pranešė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija tai ir padarė.

Šiandien Kornelijus ruošiasi ausies implanto operacijai. Jeigu viskas bus gerai, ji berniukui turėtų būti atlikta jau balandį. Laukdami labai svarbios operacijos Kornelijaus tėvai viliasi, kad po jos sūnus ne tik girdės, bet ir pradės kalbėti. Ir tikisi, kad ateityje, likimo jau ir taip nuskriaustam jų sūnui, valdžios žmonės bei įstatymai bus gailestingesni.