Nematomi augintinio sąjungininkai: kada šuns žarnynui reikia pagalbos?

Šuns žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų – ištisa nematoma ekosistema, kurią mokslininkai vadina mikrobiomu. Kol ji subalansuota, šeimininkas apie ją net nesusimąsto: virškinimas veikia kaip laikrodis, kailis blizga, energijos netrūksta. Tačiau kai pusiausvyra sutrinka, pasekmės matomos labai greitai – ir dažnai ne tik tualeto įpročiuose.

Pastarojo dešimtmečio veterinarijos tyrimai iš esmės pakeitė požiūrį į šunų žarnyno sveikatą. Paaiškėjo, kad žarnyne telkiasi didžioji dalis – įvairiais vertinimais, apie 70 procentų – imuninės sistemos ląstelių. Gerosios bakterijos ne tik padeda skaidyti maistą ir gaminti dalį vitaminų, bet ir formuoja apsauginį barjerą nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų, treniruoja imunitetą, o per vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį veikia net šuns nuotaiką bei elgesį.

Todėl sutrikusi žarnyno pusiausvyra pasireiškia plačiau nei įprasta manyti: ne tik viduriavimu ar dujomis, bet ir suprastėjusiu kailiu, padažnėjusiomis infekcijomis, vangumu ar dirglumu.

Dažniausia ir akivaizdžiausia – antibiotikų kursas. Antibiotikai gelbsti gyvybes, tačiau veikia be atrankos: kartu su infekcijos sukėlėjais naikina ir naudingąsias žarnyno bakterijas. Būtent todėl dalis šunų po gydymo pradeda viduriuoti arba praranda apetitą.

Antroji – staigus raciono pakeitimas. Šuns žarnyno bakterijos prisitaiko prie konkretaus maisto, todėl naujas pašaras, įvestas per vieną dieną, neretai baigiasi virškinimo sutrikimu.

Trečioji – stresas: pervežimas, šeimininkų atostogos, naujas gyvūnas namuose, fejerverkų sezonas. Streso hormonai tiesiogiai veikia žarnyno veiklą – ne veltui nervingi šunys dažniau turi jautrius pilvus.

Ketvirtoji – amžius. Šuniukų mikrobiomas dar tik formuojasi, o vyresnių šunų – natūraliai skursta, todėl abiem gyvenimo tarpsniais virškinimo sistema pažeidžiamesnė.

Penktoji – lėtinės virškinimo problemos: pasikartojantis minkštas tuštinimasis, dujos, nereguliarus apetitas. Tokiais atvejais mikrofloros palaikymas tampa ilgalaikės priežiūros dalimi, žinoma, tik išsiaiškinus priežastį su veterinarijos gydytoju.

Šioje vietoje šeimininkus dažnai pasitinka terminų painiava. Probiotikai – tai pačios gyvos gerosios bakterijos, dažniausiai Enterococcus faecium, Lactobacillus ar Bifidobacterium kultūros, specialiai atrinktos ir registruotos naudoti gyvūnams. Prebiotikai – bakterijų „maistas“: skaidulos ir oligosacharidai, kuriais minta naudingieji mikroorganizmai. O sinbiotikai – abiejų derinys viename produkte, kuris laikomas veiksmingiausiu sprendimu, nes ne tik atkuria gerąsias bakterijas, bet ir sudaro joms sąlygas įsitvirtinti.

Svarbi detalė: žmonėms skirti probiotikai ar jogurtas šuniui nėra tinkamas pakaitalas. Šuns žarnyno mikroflora skiriasi nuo žmogaus mikrofloros, o dalis pieno produktų suaugusiems šunims apskritai sunkiai virškinama. Specializuotose veterinarinių prekių parduotuvėse siūlomos gerosios bakterijos šunims būna įvairių formų – pastos greitam poveikiui, milteliai, maišomi su maistu, tabletės kasdienei profilaktikai – todėl tinkamą variantą galima parinkti ir mažam jorkšyrui, ir vokiečių aviganiui.

Renkantis gerųjų bakterijų papildą, verta pažvelgti į kelis kriterijus. Pirmas – ar etiketėje nurodytos konkrečios bakterijų kultūros ir jų kiekis (žymimas KSV – kolonijas sudarančiais vienetais). Rimti gamintojai deklaruoja ir kultūrų pavadinimus, ir koncentraciją, o ne apsiriboja žodžiu „probiotikai“. Antras – ar kultūros registruotos naudoti gyvūnų pašaruose Europos Sąjungoje. Trečias – forma ir laikymo sąlygos: gyvos bakterijos jautrios temperatūrai ir drėgmei, todėl kokybiški produktai supakuoti taip, kad kultūros išliktų gyvybingos visą galiojimo laiką.

Naudinga pasitarti ir su veterinarijos gydytoju – ypač jei papildas renkamas ne profilaktikai, o konkrečiai problemai spręsti. Specialistas padės parinkti tinkamą koncentraciją pagal šuns svorį ir situaciją.

Veterinarijos specialistai pataria laikytis kelių taisyklių. Po antibiotikų kurso gerąsias bakterijas verta duoti dar bent vieną–dvi savaites. Keičiant pašarą – pradėti likus kelioms dienoms iki pokyčio ir tęsti pereinamuoju laikotarpiu. Prieš numatomą stresą, pavyzdžiui, liepos pirmosios fejerverkus ar kelionę, – pradėti iš anksto, o ne įvykio dieną.

Kantrybės irgi prireiks: pirmieji pokyčiai – tvirtesnis tuštinimasis, mažiau dujų – paprastai matomi per kelias dienas, tačiau visiškam mikrofloros atsistatymui reikia dviejų–keturių savaičių nuoseklaus naudojimo. Nutraukti papildą po poros dienų vien todėl, kad „nepadėjo“, yra dažniausia klaida, kurią mini ir veterinarijos specialistai.

Ir svarbiausia: probiotikai – palaikomoji priemonė, o ne vaistas. Jei šuo viduriuoja ilgiau nei parą, vemia, yra vangus ar atsisako vandens, pirmasis žingsnis – veterinarijos klinika, o ne papildų lentyna.

Kauno veterinarinių prekių įmonės „Vetslėnis“ komandos pastebėjimu, gerųjų bakterijų papildai per kelerius metus iš nišinio produkto tapo vienu dažniausių pirkinių šalia kasdienio maisto – šeimininkai vis geriau supranta, kad rūpinimasis šuns žarnynu yra ne prabanga, o viena paprasčiausių ligų prevencijos formų.

Mikrobiomą, beje, palaiko ne tik papildai. Kokybiškas, skaidulų turintis maistas, pastovus šėrimo režimas, pakankamai judėjimo ir kuo mažiau staigių pokyčių – visa tai kasdien dirba gerųjų bakterijų naudai. Papildai šioje sistemoje yra pastiprinimas, ateinantis į pagalbą tada, kai natūralios pusiausvyros nebepakanka.

Sveikas žarnynas – tylus žarnynas. O tyliai veikianti nematoma ekosistema augintinio organizme kasdien atlieka darbą, kurio rezultatus matome labai aiškiai: gerą apetitą, blizgantį kailį ir linksmai vizginamą uodegą.