Stogo dangą namų savininkai dažniausiai renkasi pagal kainą arba išvaizdą – tai du kriterijai, kurie pirmiausia krenta į akis lyginant pasiūlymus.
Tačiau nė vienas iš jų nepasako, ar konkreti danga tinka būtent tam stogui, kurį planuojama dengti – jo nuolydžiui, pačiai pastato konstrukcijai ar vietovės klimatui.
Klaidingas pasirinkimas retai pastebimas iš karto – pirmus kelerius metus stogas atrodo tvarkingai, nepriklausomai nuo to, ar pasirinkta tinkama danga, ar ne.
„Yla iš maišo“ išlenda tik po kelerių ar keliolikos metų, kai jau didelės papildomos išlaidos yra neišvengiamos.
Balex Metal specialistai paaiškina, į kuriuos veiksnius reikia atsižvelgti renkantis stogo dangą, ir kokios klaidos dažniausiai kainuoja brangiausiai.
Nuo ko priklauso, kokia danga tinka jūsų stogui
Stogo nuolydis
Stogo nuolydis yra pirmas kriterijus, nulemiantis, kokias dangas apskritai galima montuoti ant konkretaus stogo.
Labai plokštiems stogams, kurių nuolydis siekia iki 7 laipsnių, rekomenduojama prilydoma stogo danga. Metalinės dangos tokiam nuolydžiui netinka, nes ant jų gali kauptis kondensatas, ilgainiui pažeidžiantis konstrukciją – nebent įrengiamas ypač geras vėdinimas.
Plokštiems stogams, kurių nuolydis siekia nuo 7 iki 14 laipsnių, netinka šiferis, skarda, akmens skalūnas ir molinės ar betoninės čerpės, nes ant jų gali susilaikyti vanduo. Tokiam nuolydžiui geriausiai tinka plienas.
Šlaitiniams stogams, kurių nuolydis viršija 14 laipsnių, tinka praktiškai bet kokia danga.
Pastato konstrukcijos tipas
Pagrindinė stogo konstrukcijos paskirtis – atlaikyti kritulių apkrovą, todėl nuo jos priklauso, kokio svorio dangą galima montuoti nepažeidžiant pačios konstrukcijos.
Mūriniams namams dėl tvirtų sienų tinka visos stogo dangos. Rąstiniams namams rekomenduojamos sunkesnės dangos, kurios namą šiek tiek „pasodina" – čerpės čia yra geras pasirinkimas.
Karkasiniams ir skydiniams namams, priešingai, sunkios dangos nerekomenduojamos – jiems geriau tinka šiferis arba metalinė danga.
Pastato vietovė ir klimatas
Vieta, kurioje stovi pastatas, taip pat yra svarbus pasirinkimo faktorius.
Pajūryje, kur oras nuolat drėgnas ir vėjuotas, metalinė ar skardinė danga nėra geras pasirinkimas, nes dėl padidėjusios drėgmės ji gali greičiau surūdyti. Čia kur kas labiau tiks tradicinės čerpės.
Namams, esantiems miško ar pamiškės teritorijoje, ant bituminės dangos kaupiasi nukritę spygliai, todėl ją reikia valyti dažniau nei įprastai. Metaliniai stogai tokioje aplinkoje taip pat vizualiai dera prasčiau – jie kontrastuoja su aplink dominuojančia natūralia augmenija.
Daugiau informacijos apie stogo dangos pasirinkimo kriterijus →
Balex Metal stogo dangos.
Kokios klaidos dažniausiai daromos renkantis metalinę stogo dangą?
Metalinė stogo danga tinka daugumai stogo konstrukcijų ir nuolydžių, todėl yra vienas universaliausių pasirinkimų.
Tačiau yra keli techniniai aspektai, kurie ilgainiui nulemia, ar stogas tarnaus taip, kaip tikimas.
- Per plonas lakštas. Ekonominis, 0,45 mm storio lakštas tinka tik sandėliukui ar ūkiniam pastatui. Gyvenamajam namui reikalingas minimum 0,5 mm storio lakštas, o vėjingesniuose ar snieguotesniuose regionuose – 0,6 mm. Storesnis lakštas reiškia didesnį standumą – plienas mažiau deformuojasi nuo vėjo, šalčio ir sniego apkrovų.
- Neatsižvelgiama į apsauginio sluoksnio storį. Metalinis lakštas papildomai padengiamas apsauginiu sluoksniu, kuris padeda saugoti plieną nuo korozijos ir UV spindulių poveikio. SP poliesteris (25 mikronų storio) yra ekonominis variantas, tinkantis atvejams, kur apsauga nuo korozijos yra mažiau svarbi. Aukščiausios klasės apsauginis sluoksnis, siekiantis iki 55 mikronų storio, ypač atsparus UV spinduliams ir korozijai. Kuo storesnis šis sluoksnis, tuo ilgiau spalva išlieka nepakitusi. Bendrą dangos atsparumą rūdims lemia ir kiti veiksniai – tokie kaip cinkavimo storis po viršutiniu sluoksniu bei aplinkos drėgmė.
- Nuolydis, netinkamas konkrečiam profiliui. Kiekvienas metalinės dangos profilis turi savo minimalų reikalaujamą nuolydį, kurį nurodo gamintojas – jį reikia patikrinti prieš perkant, nes skirtingi profiliai gali reikalauti skirtingo minimalaus kampo. Sumontavus dangą ant per mažo nuolydžio, vanduo ant paviršiaus sustoja, palaipsniui įsiskverbia po danga ir sukelia konstrukcijos gedimus.
Kodėl profesionalus montavimas svarbus tiek pat, kiek pati danga?
Net teisingai parinkta, aukščiausios kokybės danga nesuteikia garantijos, kad stogas tarnaus taip ilgai, kaip žadama – didžiąją dalį realaus ilgaamžiškumo lemia montavimo kokybė.
Netinkamai sumontuota danga, nepriklausomai nuo jos kainos ar klasės, gali praleisti drėgmę pro tvirtinimo vietas arba deformuotis dėl netinkamai paskirstytos apkrovos.