Miesto rotušėje vyko Alytaus miesto bendrojo plano keitimo naujų korekcijų svarstymai. Jų prireikė po to, kai vasaros pradžioje susitikimas su visuomene baigėsi tuo, kad plano rengėjai ir užsakovai buvo priversti atsižvelgti į aktyviai dalyvavusių Kurorto dalies gyventojų nuomonę ir skelbti naują pristatymą. Jis surengtas paskutinį vasaros pirmadienį.
Kurorto gyventojai, po birželio pradžioje raštu pateiktų pareiškimų atsakymų nesulaukę per visą vasarą, pagaliau gali nusiraminti: naujas kelias prie Nemuno upės nebus tiesiamas, o automobilių eismas šalia (vietoje) pėsčiųjų ir dviračių tako nebus organizuojamas. Bent jau tai žodžiu patvirtino Alytaus miesto savivaldybės administracijos užsakyto plano rengėjas, mokslo darbuotojas dr. Evaldas Ramanauskas iš Kauno technologijos universiteto (KTU).
Po to susirinkusiųjų laukė netikėtas siurprizas.
- Pasak svarstymuose dalyvavusio Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Rakaičio, buvo „gauti pasiūlymai“ dėl teritorijoje prie Margio ir Birutės gatvių sankryžos funkcinės zonos reglamento pakeitimo.
„Čia yra abejonių, neaiškumų tikrai…“, – į susirinkime dalyvavusio nepriklausomo architekto Donato Dirsės klausimus dėl perteklinio minėtos teritorijos „urbanizavimo“ atsakinėjo Alytaus miesto bendrojo plano rengimo projekto vadovas dr. E. Ramanauskas.
„Jūs taip gražiai pašnekėjot, kad man pasirodė, jog jūs netyčia tą „blyną“ uždėjot…“, – sakė D. Dirsė, architektūros profesionalo, KTU mokslo darbuotojo, paklausdamas, ar „jūs čia urbanizuosite dviaukščius?“.
Dr. E. Ramanauskas neslėpė, kad „naujausias sprendinys“ po pirmojo sprendinių aptarimo įtrauktas todėl, kad užsakovas (redakcijos pastaba: Alytaus miesto savivaldybės administracija) „išreiškė pritarimą, kad pasiūlymas atsirastų bendrajame plane“.
Dar vienas svarstymuose dalyvavęs, jiems moderavęs architektūros specialistas, Alytaus miesto savivaldybės architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas (vyr. architektas) Arūnas Grigaitis, buvo dar konkretesnis.
- „Gavome nurodymą iš administracijos patenkinti tą raštą“, – sakė miesto vyr. architektas, po kurio žodžių salėje pasigirdo plojimai.
Nors vėliau savivaldybės administracijos direktorius G. Rakaitis susirinkusiems aiškino, kad „savivaldybės architektas ne taip išsireiškė“, tačiau visiems viskas, matyt, jau buvo aišku – teritorijoje prie Margio ir Birutės gatvių sankryžos funkcinės zonos reglamentas GV-4 (3 a. pastatų užstatymas) į funkcinę zoną GV-2 (5 a. pastatų užstatymas) norima keisti pagal politinę miesto savivaldybės vadovų valią.
Kas stovi už administracijos direktoriaus įvardytų „gautų pasiūlymų“ dėl Margio ir Birutės gatvių pastatų aukštingumo didinimo?
Svarstymuose įvardinta nebuvo, redakcijos žiniomis, savivaldybės „gauti pasiūlymai“ priklauso ne vieną miesto savivaldybės administracijos konkursą laimėjusi, Alytuje registruota bendrovė „M5R” (Alyvų takas 11). Jai vadovauja Motiejus Remeika, kuris taip pat yra „Skausmo užuovėjos“ (Rūtų g. 65), ten pat registruotos bendrovės „Baltoji rožė LT“ bei likviduojamos įmonės „Taimeta“ (Perlojos g. 43) direktorius.
Pastaraisiais metais M. Remeika pagarsėjo ir kaip verslininkas, kuris Alytaus kurorto dalyje prie Nemuno kranto, Lelijų gatvėje esančiame 9 arų sklype, skelbėsi statysiantis apie 400 kvadratinių metrų vieno buto gyvenamasis namą. Tam paprieštaravo gyventojai ir projektas buvo sustabdytas.
- Stabdyti pastatų aukštingumo didinimą istoriniame miesto centre esančiose Margio ir Birutės gatvėse reikalauja ir Alytaus istorijai, išlikusiam pavedui neabejingi miestelėnai.
„Gražu parodyti prieš 100 metų suprojektuotą Alytaus kvartalą. Jį sudarkyti penkiaaukščiais pastatais būtų nelogiška, nedėsninga“, – kalbėjo istorikas Vilmantas Dunderis.
Savo abejonėmis dėl teritorijos prie Margio ir Birutės gatvių sankryžos funkcinės zonos reglamento keitimo iš 3 a. pastatų užstatymą į 5 aukštų pasidalino ir keli viešuose svarstymuose dalyvavę miesto tarybos nariai.
„Kategoriškai nesutinku, kad šioje teritorijoje būtų didinamas aukštingumas. Prarasti labai lengva, o pasiūlyti autentiško ne kažin ką galim“, – pareiškė Dvaro seniūnaitijos seniūnaitė Aldona Marcinkevičienė, senąją Margio, Birutės ir Gardino gatvių teritoriją, buvusias kelias bulvarines miesto gatves (Margio, Aušros, Vytauto) ir kt. pavadinusi „Lietuvos urbanistikos pavyzdžiu“ ir „auksiniu trikampiu“, kuriame kaip „perlais pabirę“ valstybės saugomi objektai.
„Ar Alytaus architektūros perlais ruošiamės kiaules šerti?“, – viešai paklausė seniūnaitė A. Marcinkevičienė.
Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio nuomonės susirinkime neišgirdome. Nors, kaip skelbiama jo darbo plane, paskutinį vasaros pirmadienį jis turėjo baigti aptardamas būsimą svarbiausią Dzūkijos sostinės dokumentą – iki 2030 metų galiosiantį bendrąjį miesto planą, tačiau taip neįvyko.
Kaip ir pirmame svarstyme vasaros pradžioje, taip ir vakarykščiame, merą skubiai pakeitė vicemeras Bronius Bieliauskas, nors jo dienotvarkėje tuo metu buvo numatytas lankymasis Alytaus miesto švietimo įstaigose.
