Miesto rotušėje surengtas savivaldybės bendrojo Alytaus plano keitimo koregavimo sprendinių svarstymo su visuomene viešas susirinkimas.
Šis renginys buvo Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio dienotvarkėje, tačiau vos pasirodęs, po kelių minučių iš tarybos posėdžių salės, kur susirinko alytiškiai, jis išėjo ir jau negrįžo.
Tiesa, nors šio viešo susirinkimo nebuvo vicemero Broniaus Bieliausko darbotvarkėje, jis į susitikimą su alytiškiais atėjo ir palaikė kompaniją miesto savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Rakaičiui.
Nors susipažinti su Alytaus miesto savivaldybės bendrojo plano keitimo koregavimo sprendiniais viešai buvo galima daugiau nei mėnesį, nuo gegužės 4 d. iki birželio 5 d., nemažai atėjusių alytiškių kalbėjo, kad apie tai sužinojo šiandien, geriausiu atveju prieš kelias dienas.
Kurorto dalies gyventojai stebėjosi planais tarp pėsčiųjų ir dviračių tako, jungiančio Antano Juozapavičiaus ir Baltosios rožės tiltus, prie Nemuno upės numatyti automobilių eismo galimybę.
Kompleksinį Alytaus miesto teritorijų, apimančių 48 kvadratinius kilometrus, planavimo dokumentą, kuris, kaip bus suderintas, turės galioti ne mažiau 10 metų, užsakovės Alytaus miesto savivaldybės vardu pristatinėjo pristatinėjo jos architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas (vyr. architektas) Arūnas Grigaitis ir plano rengėjo – Kauno technologijos universiteto – projekto vadovas, mokslo darbuotojas dr. Evaldas Ramanauskas.
Specialistams klausimų savivaldybės bendrojo Alytaus plano keitimo koregavimo sprendinių svarstyme turėjo ne tik kairiakrantės Alytaus Panemunės, vadinamosios Kurorto dalies gyventojai, tačiau ir kiti alytiškiai, tarp kurių – ir daug pastabų turėjęs aktyvus alytiškis visuomenininkas dr. Donatas Žmuidinavičius.
Klausimų bendrojo Alytaus plano keitimo koregavimo sprendinių temomis turėjo miesto vicemeras B. Bieliauskas, administracijos direktorius G. Rakaitis ir viena iš dviejų į susirinkimą atvykusių miesto tarybos narių – Laima Vincė Kirkliauskienė. Ji domėjosi, kaip galėjo atsitikti, kad buvusio Alytaus medvilnės kombinato darbuotojų dinastijų alėja, kurioje sodinti medžiai prie miesto dabartinio kultūros centro, išlikę iki šių dienų, galėjo atsidurti kažkieno komercinės paskirties žemėje.
