Trumpą ir glaustą šio žodžio aiškinimą galite rasti bet kuriame finansinių terminų žodyne. Pavyzdžiui, kiek perfrazuojant ekonomistę ir finansinių terminų žodyno autorę Rūtą Vainienę, galima supaprastintai teigti, kad refinansavimas reiškia esamos kredito sutarties sąlygų peržiūrėjimo ir pakeitimo procesą. Dažniausiai tai yra susiję su vartojimo ar būsto paskolomis.
Kai įmonė ar asmuo nusprendžia refinansuoti kredito įsipareigojimą, jie iš esmės siekia kuo palankiau sau pakeisti savo palūkanų normą, mokėjimo grafiką ir (arba) kitas sutartyje išdėstytas sąlygas. Jei su kreditoriumi yra sutariama dėl refinansavimo, skolininkas gauna naują sutartį, kuri užima pradinės sutarties vietą.
Skolininkai dažnai pasirenka refinansavimą, kai dėl pasikeitimų rinkoje gali sutaupyti mokėdami mažesnes palūkanas arba kai pasikeičia jų finansinė padėtis ir mokėjimai pagal senas kredito sutarties sąlygas tampa nebeįmanomi. Dėl pirmosios priežasties refinansavimas dažniausiai yra pasirenkamas įmonių ir kitų verslo subjektų, o dėl antrosios – fizinių asmenų, kurių didžiausią dalį įsipareigojimų sudaro vartojimo kreditai.
Kaip veikia refinansavimas
Vartotojai paprastai siekia refinansuoti tam tikrus skolų įsipareigojimus, kad gautų palankesnes sutarties sąlygas. Dažnai tai yra daroma dėl visuotinių arba asmeninių ekonominės situacijos pokyčių. Be kitų pakeitimų, refinansavimu dažniausiai siekiama sumažinti fiksuotą palūkanų normą, kad sumažėtų mokėjimai per visą paskolos laikotarpį; pakeisti paskolos trukmę arba pereiti nuo vienos formos palūkanų prie kitos (nuo fiksuotų prie kintamųjų arba atvirkščiai). Skolininkai taip pat gali siekti refinansuoti savo įsipareigojimus, nes pagerėjo jų kredito istorija, nes pasikeitė jų finansiniai planai ar lūkesčiai, arba dėl to, kad norima grąžinti turimas skolas konsoliduojant jas į vieną paskolą su mažesne palūkanų norma.
Nepaisant įvairių motyvacijų, dažniausiai refinansavimą lemia noras sumažinti bendrą mokamų palūkanų sumą. Kadangi palūkanų normos nuolat kinta, daugelis vartotojų pasirenka refinansuoti savo įsipareigojimus, kai palūkanų norma nukrenta. Nacionalinė ar tarptautinė pinigų politika, ekonominis ciklas ir pokyčiai rinkoje (pvz. konkurencijos didėjimas dėl naujų įmonių įsiliejimo) gali būti pagrindiniai veiksniai, dėl kurių palūkanų normos didėja arba mažėja. Šie veiksniai gali turėti tiesioginės ar netiesioginės įtakos visų rūšių kredito produktų palūkanų normoms: greitųjų vartojimo kreditų, lizingų, automobilių paskolų, kredito kortelių, būsto paskolų ir t.t.
Refinansavimo privalumai ir trūkumai
Privalumai
- Galite susitarti dėl mažesnės mėnesinės įmokos ir žemesnės palūkanų normos nei tos, kuri įrašyta dabartinėje jūsų kredito sutartyje.
- Galite pakeisti savo palūkanų normos tipą: iš kintamosios į fiksuotąją arba atvirkščiai (aktualiausia būsto paskolų atveju ir mažiau aktualu vartojimo paskolų atveju).
- Galite pakeisti paskolos terminą ir mokėjimų grafiką.
- Galite apjungti/konsoliduoti visus ar bent dalį savo turimų įsipareigojimų į vieną.
- Galite padidinti paskolos sumą, iš esmės gaudami dar vieną, papildomą paskolą. Ypač aktualu tai atvejais, kai normaliomis aplinkybėmis negalima pasiskolinti, nes yra peržengiama įstatyme nustatyta 40% pajamų įsipareigojimams skirtis.
Trūkumai
- Jei jūsų paskolos terminas yra pakeičiamas į ilgesnį, jūsų nauja bendrai mokėti suma už kreditą gali būti didesnė, nes mokėjimų laikotarpio pailgėjimas gali atsverti tai, ką sutaupysite mokėdami mažesnes palūkanas.
- Keisdami palūkanų normos tipą prisiimate ir tam tikras rizikas, susijusias su tuo tipu.
Refinansavimo pavyzdys
Kad būtų lengviau susigaudyti, pateiksime hipotetinį pavyzdį, kaip veikia refinansavimas. Tarkime, kad dėl asmeninių priežasčių, vienu metu Joną domino kreditai. Vedinas savo poreikio, jis sudarė sutartį su viena įmone, o kiek vėliau – su kita. Abiem atvejais buvo susitarta dėl 3 metų įsipareigojimo. Todėl galiausiai Jonas turi du įsipareigojimus, dviems skirtingoms įmonėms, kurios teikia greituosius kreditus. Kadangi greitieji kreditai yra brangi paslauga, jis moka dideles palūkanas, nes sudarant kredito sutartį abiem atvejais buvo sutarta dėl 25% metinės palūkanų normos.
Praėjus vieneriems metams, dėl pasikeitusių aplinkybių 25% palūkanų norma Jonui tapo per didelė ir jis norėtų ją sumažinti, juolab, kad kitos įmonės siūlo pasiskolinti tokią pačią sumą ir tam pačiam laikotarpiui pigiau. Todėl jis kreipiasi į kitą įmonę, kuri sutinka refinansuoti pirminį Jono įsipareigojimą. Sutariama dėl naujos 3 metų sutarties su mažesne palūkanų norma. Nors bendrai Jonui daug sutaupyti nepavyks, išskaidydamas likusius mokėjimus ilgesniame laikotarpyje, jis galės lengviau vykdyti įsipareigojimus, nes sumažės kiekvieno mėnesio mokėjimai.
Be to, Jonui atsiranda papildomos galimybės: sudarydamas naują sutartį, kartu su perkreditavimu jis gavo pasiūlymą už tas pačias palūkanas pasiskolinti daugiau. Tai formaliai Jonui nebus papildoma paskola, nes pasiskolinta suma bus įrašyta į tą pačią kredito sutartį, todėl kartu su prieš tai buvusiais kreditais, tai skaitysis kaip vienos ir tos pačios paskolos dalis. Tai – dar vienas pliusas, nes dabar reikės atlikti tik vieną įmoką per mėnesį.
Išvados
Apibendrinant galime pasakyti, kad paskolų refinansavimas reiškia esamų paskolos sąlygų (palūkanų normos, mokėjimų grafikų, termino ir t.t.) peržiūrėjimą ir pakeitimą. Refinansavimas naudingiausias tuomet, kai pasikeičia finansinės aplinkybės ir vykdyti įsipareigojimus pagal seną kredito sutartį skolininkui tampa nebenaudinga. Pasaulyje yra įprasta refinansuoti įvairius įsipareigojimus, pradedant stambiomis verslo paskolomis ir baigiant mažiausiai greitaisiais vartojimo kreditais. Tačiau Lietuvoje dažniausiai refinansuojami greitieji vartojimo kreditai.