Alytaus gaisras vyko mieste, tačiau bene su daugiausia jo pasekmių teko susidurti Alytaus rajonui. Į jį, ne į miesto pusę, iš Pramonės rajono, kuriame vyko gaisras, nuodingus dūmus pūtė vyraujantys vėjai, ne į Baltosios rožės miestą, o į jo apylinkes sklaidėsi vadinamosios vėjų rožės.
Po dešimties dienų gaisro rajonui teko imtis ne tik nelaimės padarinių likvidavimo, tačiau ir iššūkių, atsiradusių dėl užkrėsto pieno, apsinuodijusių gyvulių, kurių tyrimams prireikė netgi nepriklausomų ekspertų samdymo.
Alytausgidas.lt publikacijų, skirtų Alytaus gaisro pirmoms metinėms, seriją baigiame atsakymais, kurių sulaukėme iš rajono mero Algirdo Vrubliausko, taip pat Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM).
– Mere, ar jau yra pilnai paskaičiuota, kiek Alytaus rajono savivaldybė patyrė finansinių išlaidų, susijusių su Alytaus gaisru, jo su padariniais?
– 92 ūkininkai pateikė 178 prašymus dėl nuostolių kompensavimo už pagamintą ir sunaikintą pieną. Apmokėjome 84 tūkst. 412 eurų.
Dar 34 ūkininkai pateikė prašymus kompensuoti nuostolius už sunaikintus gyvulius. Už tai sumokėjome 65 tūkst. 707 Eur.
Pati Alytaus rajono savivaldybė ir savivaldybės įstaigos patyrė nuostolių už 78 tūkst. 423 eurus.
– Kiek ir kokių gyvulių gaisras nusinešė Alytaus rajone?
– Utilizuotos 495 vištos, 65 galvijai, 25 triušiai.
– Minėjote beveik šimtą ūkininkų, kurie nukentėjo dėl sunaikinti privalomo pieno, kokios žalos dėl Alytaus gaisro patyrė gamintojai?
– Rajono ūkininkai sunaikinimui į Klaipėdos įmonę, utilizavimui su mūsų pagalba išvežė beveik 55 tonas.
Pieną Alytaus rajone superkančios bendrovės taip pat patyrė nuostolių. „Rokiškio sūris“, „Rokiškio pieno gamyba“, „Varėnos pienelis“, „Marijampolės pieno konservai“ (drauge su mėsos supirkėjais iš UAB „Biovela-Utenos mėsa“) už pagamintą ir išimtą iš prekybos bei sunaikintą produkciją patyrė nuostolių už 73 tūkst. 847 Eur.
Nuostoliams kompensuoti lėšas Alytaus rajono savivaldybės teikimu skyrė Finansų ministerija.
– Kiek Alytaus rajono savivaldybė privalėjo skirti papildomų darbuotojų, nukreipti specialistus iš kitų veiklų?
– Ekstremalios padėties metu dirbome visi, kas galėjo prisidėti prie situacijos suvaldymo, neskaičiuodami nei valandų, nei savaitės dienų, nežiūrėdami pareigų.
Važiavome į labiausiai nukentėjusias teritorijas – Miklusėnus ir aplink juos – kalbėjomės su gyventojais. Gaisro metu reikėjo teikti daug informacijos, o kiti darbai prasidėjo po gaisro.
Reikėjo padėti gyventojams tvarkyti teritorijas nuo teršalų, ypač daug bėdos buvo ūkininkams.
Drauge ieškojome pagalbos, patarimų, kad padėtume ūkininkams išvengti nuostolių.
Organizavome papildomus pieno tyrimus Olandijoje, dalyvavome tyrimų ėmimo procesuose.
Darėme viską, ką galėjome, kad nuostoliai būtų kuo mažesni.
– Rajono gyventojų nuotaikos buvo ne pačios geriausios, po pirmųjų tyrimų padėtis tapo kone kritiška, kaip pavyko įveikti krizinę situaciją?
– Įvykis labai skaudžiai palietė ūkininkus, jiems prieš pat Kalėdas pranešta, kad reikia skersti gyvulius.
Turėjau girdėti ūkininkus, kurių emocijos buvo ne pačios geriausios, ir institucijas, kurios vykdė savo darbą ir vadovavosi tyrimų išvadomis.
Teko būti tiltu ir rasti kompromisą – prisiėmėme atsakomybę užsakyti pieno tyrimus nepriklausimoje laboratorijoje užsienyje.
Niekas neturėjome patirties dėl gaisro metu pasklidusio dioksino poveikio gyvuliams.
Džiaugiamės, kad sutarėme dėl papildomų tyrimų, jų sulaukėme ir išsaugojome nemažai gyvulių.
– Žmonių nepasitikėjimas valdžia dažnais atvejais – tarsi užprogramuotas. Jeigu Alytaus gaisras rajono gyventojų neatitolino nuo jiems padėti siekusios savivaldybės, o suartino, kas jus, valdininkus, nelaimės metu padarė tokiais, kuriais norėtųsi pasitikėti dar daugiau?
– Kažkokių ypatingų permainų nebuvo.
Savo iniciatyva vykdėme papildomą gyventojų informavimą, leidome skrajutes, skelbėme informaciją vietos spaudoje, interneto portaluose, rajono savivaldybės interneto svetainėje ir „Facebook“ puslapyje.
Po gaisro buvo peržiūrėtas Ekstremalių situacijų valdymo planas, dabar ruošiamas naujas.
– Sakykite, mere, ar kas nors nuveikta nuo žemiausios iki aukščiausios institucijos Lietuvoje, kad po Alytaus gaisro panašūs šalyje daugiau nesikartotų?
– Po gaisro atsakomybė padidėjo visoms institucijoms – ir išduodant leidimus, ir vykdant kontrolę, ir teikiant ataskaitas.
Manau, nė vienas miestas ar rajonas nenori tapti įžymus tokios nelaimės dėka.
Priešgaisrinė apsauga turi būti vykdoma 100 procentų, be jokių išlygų, nes nukrypimas gali padaryti ne tik žalą aplinkai, materialiniam turtui, bet ir kelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.
– Kuo baigsis Alytaus gaisro istorija, žala bus atlyginta, išieškota iš atsakingųjų asmenų?
– Labai skaudžiai pasimokėme visi: ir aukščiausios valstybės institucijos, ir savivaldybės, ir kontroliuojančios institucijos, ir verslas.
Manau, kad po šio gaisro ir tie, kurie vykdo, ir tie, kurie tikrina, ir visa visuomenė bus daug atsakingesni, akylesni, netylės, jei matys, jog kažkas vyksta negerai.
Tik įvykus gaisrui išgirdome, kad „Ekologistikoje“ lokalūs gaisrai vykdavo dažnai, deja, užgesindavo darbuotojai ir niekas nieko nesužinodavo, tačiau jeigu būtų pranešta, gal būtų išvengta didelio gaisro, turinčio didelių pasekmių.
Šio gaisro priežastys – pamoka visiems. O atsakingus nustatys teismas.
– Ačiū už interviu.
ŽŪM strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Edvardas Makšeckas:
– Likviduojant Alytaus gaisro padarinius iš valstybės biudžeto kompensuota daugiau kaip 300 tūkst. Eur, iš jų apie 150 tūkst. Eur – žemdirbiams už nerealizuotą produkciją. Pieno, mėsos perdirbėjų ir Alytaus rajoo savivaldybės įstaigų nuostoliai sudarė irgi apie 150 tūkst. Ypač daug laiko situacijai valdyti skyrė Alytaus r. savivaldybės administracija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), taip pat ir ŽŪM pavaldžios įstaigos: Valstybinė augalininkystės tarnyba, Nacionalinė mokėjimo agentūra, VšĮ „Ekoagros“ ir kt. Joms reikėjo priimti sprendimus, susijusius su ūkių gaunama parama ir jos administravimu, kad dėl šios situacijos neatsitiktų taip, jog ūkiai negalėtų gauti paramos ar turėtų ją grąžinti. Reikėjo vertinti rizikas, susijusias su dirvožemio, pašarų, vandens taršos galimu poveikiu žemės ūkio produkcijos saugumui. Iš pradžių nebuvo aišku, ar dioksinai nepateks į žemės ūkio augalus, ar bus galima sėti, ganyti gyvulius ir vykdyti kitą žemės ūkio gamybą užterštoje teritorijoje. Teko nuolat konsultuotis su įvairių tarnybų specialistais, vertinti ir kompensuoti gamintojų patiriamą žalą, derinti su Vyriausybe ir Finansų ministerija būtinus teisės aktus dėl paramos, kad ji ūkius pasiektų kuo greičiau. Naujo panašaus gaisto atveju padarinių likvidavimas jau būtų daug operatyvesnis ir sklandesnis, kadangi yra patirtis ir dabar labai aiškūs institucijų veiksmai bei atsakomybės.
Alytausgidas.lt straipsnių serijoje „Alytaus gaisro metinės“ taip pat galėjote skaityti interviu su:
Alytaus miesto savivaldybės meru Nerijumi Cesiuliu;
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriumi Sauliumi Greičiu;
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus departamento direktoriumi Romu Černiumi;
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Alytaus departamento direktore Dalyte Nekraševičiene;
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vyriausiuoju darbo inspektoriumi Vytautu Gegužiu.
Atsakymų į visus klausimus nesulaukėme, dėl šių priešasčių neskelbėme interviu su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Alytaus valdybos viršininku Skirmantu Pociumi.