Nuo viena didžiausių pastarųjų metų negandų Dzūkijos sostinėje ir jos apylinkėse vadinamo Alytaus gaisro prabėgo metai.
Kokias gaisro pamokas išmokome – į šiuos ir kitus mūsų portalo klausimus atsakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vietos visuomenės sveikatos centro, maisto ir veterinarijos tarnybos vadovai ir kiti.
Dabar į Alytausgidas.lt klausimus atsako gaisro epicentre visas dešimt dienų buvęs ir toliau nemažai laiko kovai su gaisro pasekmėmis skyręs Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.
– Kaip manote, ar per metus kas nors nuveikta Dzūkijos, o ypatingai šalies sostinėje, kad panašūs gaisrai daugiau nesikartotų?
– Gaisras atvėrė kraujuojančias žaizdas daugelyje Lietuvos viešojo valdymo grandžių. Absoliučiai visos insitucijos visoje Lietuvoje turėjo ko pasimokyti iš šios nelaimės. Ar pamokos buvo išmoktos, ar ne, parodys tik laikas, jeigu panaši situacija, neduok Dieve, kada nors pasikartotų.
– Sakykite, o kiek Alytaus miesto savivaldybė patyrė papildomų finansinių išlaidų, susijusių su Alytaus gaisru, jo gesinimu ir kova su šios nelaimės padariniais?
– Alytaus miesto savivaldybės administracija patyrė daugiau nei 100 tūkstančių eurų papildomų išlaidų, susijusių su gaisru.
Trūkstamos kaukės, puskaukės, filtrai, vaistai, maitinimo paslaugos, darbai ekskavatoriumi, kuras, technikos transportavimas, transporto priemonių nuoma, gatvių valymo ir laistymo darbai atsiėjo 103 tūkst. 900 eurų. Ši suma buvo apmokėta iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo (63 tūkst. 500 Eurų) ir paramos lėšų (40 tūkst. 400 Eur). Į paramos sąskaitą buvo surinkta 225 tūkst. 900 eurų iš fizinių ir juridinių asmenų. Iš paramos lėšų 185 tūkst. 500 eurų buvo skirta 325 asmenų, gesinusių gaisrą – ugniagesių, kursantų, jų dėstytojų ir pan. – premijavimui.
Iš miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo apmokėtas išlaidas (63 tūkst. 500 Eur) kompensavo LR Vyriausybė.
– Kiek Alytaus miesto savivaldybė buvo priversta gaisro metu skirti papildomų darbuotojų, nukreipti iš kitų veiklų ir pan.?
– Intensyviai dirbo Ekstremaliųjų situacijų komisija, į pagalbą buvo pasitelkti ir kitų skyrių specialistai, kaip pvz.: Viešųjų pirkimų, miesto ūkio, aplinkos apsaugos, vidaus administravimo, komunikacijos, kurie vykdė neatidėliotinus darbus, darė viską, ką tuo metu reikėjo.
– Kokią mūsų padėtį parodė gaisras?
– Situacija parodė, kad tiek valstybė, tiek ir savivaldybė nėra pasiruošusios tokio masto ekstremaliai situacijai. Nėra sukaupta atsargų, bendro komunikavimo tarp valstybės ir savivaldybės institucijų, teisinis reglamentavimas neveikia praktikoje.
Dabar, po laiko, daug kas gali komentuoti ir žarstytis patarimais, kaip ir ką reikėjo daryti geriau. Bet būkime sąžiningi – juk ne meras tokiais atvejais turėtų rūpintis technika, ekskavatoriais, maitinimu, žmonių evakavimu. Tam yra sudaryti stambių avarijų, nelaimių ir katastrofų likvidavimo planai. Atrodo, viskas paprasta, atsakingos institucijos, kurios, beje, už tai gauna atlyginimus, turėtų pakelti planus ir pirmyn. Deja, sistema nesuveikė.
– O kas suveikė?..
– Visa ši situacija privertė operatyviai priiminėti sprendimus. Kai biurokratinis aparatas neveikia, veikia žmonių susitelkimas, palaikymas, vienybė, pagalba ir nuoširdus rūpestis vieni kitais.
– Panašu, kad išmokęs Alytaus gaisro egzaminą ir jame tikrai neblogai įvertintas kaip meras-ugniagesys, aktyviai ėmėtės ir mero-aplinkosaugininko vaidmens, t. y. dėl „MSLT01” gamyklos, planuojamos beveik toje pačioje Pramonės gatvės vietoje, kaip ir liūdnai pagarsėjusi „Ekologistika“…
– Aš juk – tikrų tikriausias alytiškis. Todėl man rūpi, kas vyksta mano mieste. Girdžiu gyventojų nuogąstavimus, jų susirūpinimą.
Manimi žmonės pasitikėjo, balsavo, išrinko, aš dirbu jiems. Todėl, manau, kad darau tai, ką turiu daryti – rūpinuosi alytiškiais ir jų gerove.
– Naujoji chemijos gamykla kuriasi pramonei prieš daugelį metų specialiai sukurtame Pramonės rajone. Jeigu jūsų nuomone, Pramonės rajonas ar išplėstine prasme – Pramonės parkas – nėra chemiškai rizikingai gamybai tinkama vieta, kur ją matytumėte Alytaus mieste ar apylinkėse?
– Galbūt tai iš tikrųjų kažkokia neįtikėtinai unikali chemijos gamykla. Tačiau šioje istorijoje yra per daug klausimų, per daug „galbūt“.
Kol specialistai negirdi aiškių ir išsamių verslininkų argumentų, o tik skambius žodžius, natūralu, kad gyventojai nerimauja, natūralu, kad neramu ir man, kaip miesto vadovui.
Kur tokia gamykla galėtų atsirasi, man sunku pasakyti, tačiau tikrai ne miesto teritorijoje šalia daugiabučių, darželių, mokyklų, darboviečių, kavinių ir taip toliau.
– Alytaus gaisro atveju, po jo iš postų tyliai atleidus aplinkosaugininkus, panašu,, kad „atpirkimo ožiais“ taps herojais vadinti, tačiau vėliau nušalinti ir justicijos likimui pasmerkti ugniagesiai. Kaip manote, kurios institucijos turėtų vengti didesnės rizikos, privalėtų būti ypatingai atsargios išduodamos leidimus tokiems galbūt labai geriems, tačiau itin nenuspėjamiems projektams, kaip „MSLT01“?
– Manau, bet kuris žmogus gatvėje pasakys, kad to gaisro galėjo apskritai nebūti, jeigu visi būtų sąžiningai atlikę savo darbą.
Pirmiausia pradėkime nuo pačių verslininkų atsakomybės ir sąžiningumo. Paskui – nuo visų institucijų, kurios užsiima prevencija, prižiūri, tikrina tokias įmones.
Turime būti principingi – juk viskas dėl mūsų, mūsų vaikų, ateities kartų sveikatos ir gerovės.
– Jeigu spėtume, kaip ir kuo baigsis Alytaus gaisro istorija – ar tikite, kad bus išaiškinti (nuteisti) kaltieji, o žala, kurią patyrė nukentėjusieji, bus atlyginta?
– „Ekologistika“ yra apsidraudusi vos 18 tūkst. eurų dėl atliekų tvarkymo ir 30 tūkst. eurų civiline atsakomybe, o šiuo metu skaičiuojama jau 12 milijonų žala, kurią sukėlė Alytaus gaisras.
Deja, naivu tikėtis, kad savininkas atlygins tokią milžinišką žalą, tad našta nuguls ant visos Lietuvos pečių.
– Jeigu Alytaus gaisrą laikytume labai brangia, bet vis tik pamoka, galų gale – ar ji išmokta?
– Oficiali sudegusios įmonės vadovo versija, kad gaisrą galėjo sukelti graužikas, skamba absurdiškai. Visgi noriu tikėti teisingumu ir sveiku protu, jog tikrieji kaltininkai bus nubausti ir kad ši nelaimė Alytaus mieste bus labai gerai išmokta pamoka visai Lietuvai. Ar išmokta, kaip jau sakiau, parodys laikas.
Baisiausias scenarijus būtų, jeigu tokie neatsakingi verslininkai, kaip minėta įmonė, apskritai išsisuktų nuo bausmės.
– Mere, ačiū už atsakymus.