Patamsėjęs dantis: kokios gali būti spalvos pokyčio priežastys?

Danties spalvos pokytis dažnai pirmiausia pastebimas šypsantis ar žiūrint į veidrodį. Nors patamsėjimas gali atrodyti tik kaip estetinė problema, kai kuriais atvejais jis įspėja apie danties viduje vykstančius procesus. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jeigu spalvą pakeitė tik vienas dantis, jis tapo jautrus, pradėjo skaudėti arba anksčiau buvo sutrenktas. Patamsėjimo priežastys gali būti labai įvairios – nuo paviršinių dėmių iki danties pulpos pažeidimo, todėl vien pagal išvaizdą nustatyti problemos dažniausiai nepakanka.

Dantis gali patamsėti praėjus kelioms savaitėms, mėnesiams ar net ilgesniam laikui po smūgio, kritimo ar kitos traumos. Net jeigu dantis nenuskilo ir iš pradžių neskaudėjo, jo viduje esanti pulpa galėjo būti pažeista. Dėl traumos dantis kartais pradeda gaminti daugiau dentino, todėl tampa tamsesnis už šalia esančius dantis. Pilkšvas ar rausvai pilkas atspalvis gali būti susijęs ir su pulpos žūtimi. Tokiu atveju gydytojas įvertina danties gyvybingumą, atlieka rentgeno tyrimą ir nustato, ar reikalingas kanalų gydymas. Daugiau informacijos apie šios procedūros galimybes pateikia OZO klinika. Svarbu žinoti, kad spalvos pokytis po traumos nebūtinai pasireiškia iš karto, todėl pažeistą dantį verta stebėti ir profilaktiškai tikrinti.

Tamsi dėmė ar patamsėjęs danties plotas gali atsirasti dėl ėduonies. Burnoje esančios bakterijos skaido cukrų ir išskiria rūgštis, kurios ilgainiui pažeidžia emalį bei sudaro ertmes. Pažeista vieta gali atrodyti rusva arba juoda, tačiau ankstyvas ėduonis ne visada matomas plika akimi. Spalva gali pakisti ir aplink seną plombą, jeigu jos kraštai tapo nesandarūs, atsirado įtrūkimų ar po restauracija pradėjo formuotis antrinis ėduonis. Todėl pastebėjus patamsėjimą nereikėtų bandyti jo pašalinti balinamosiomis priemonėmis – pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar danties audiniai nėra pažeisti.

Dantų spalvą gali keisti dažnas kavos, arbatos ir kitų dažančių produktų vartojimas, rūkymas ar nepakankamai kruopšti burnos higiena. Tokios dėmės dažniausiai susidaro danties paviršiuje ir gali būti pašalinamos atliekant profesionalią burnos higieną. Bėgant metams dantys taip pat natūraliai tamsėja: emalis plonėja, todėl pro jį labiau matomas gelsvas dentinas. Spalvos pokyčiams įtakos gali turėti kai kurie vaistai, dantų vystymosi sutrikimai ar anksčiau atliktas kanalų gydymas. Tinkamas gydymo būdas parenkamas pagal danties spalvos pokyčio priežastį: paviršinėms dėmėms pašalinti gali pakakti profesionalios burnos higienos, endodontiškai gydytam dančiui gali būti taikomas vidinis balinimas, o pažeistus audinius kartais tenka atkurti restauracija. Dantų kanalų gydymas reikalingas tik nustačius pulpos pažeidimą ar infekciją.

Patamsėjęs dantis yra ne tik šypsenos išvaizdos pokytis, bet ir ženklas, kurį verta vertinti atidžiau. Bandymas jį paslėpti neįsitikinus, kas sukėlė spalvos pasikeitimą, gali užmaskuoti svarbius simptomus. Kartais nedidelė vizualinė detalė tampa pirmuoju perspėjimu apie problemą, kurią anksti pastebėjus dar galima išspręsti išsaugant natūralų dantį.