Evelinos Gongapševaitės tekstilės darbų paroda „Etnokosmosas“ - Alytaus kraštotyros muziejuje

Parodos atidarymas – rugsėjo 18 d. 16 val. Alytaus kraštotyros muziejuje.

Siuvinėtų paveikslų ciklas „ETNOKOSMOSAS“

Siuvinėtų darbų kolekciją sudaro kiek daugiau nei 120 paveikslų ir miniatiūrų, puoštų akmenimis, vytinėmis juostomis, nėriniais, pinikais ir kitaip. Akmenys dekoruoti nėriniais, piešiniais, džiovintais augalais ar juostelėmis, ant kai kurių užrašytos liaudies dainų eilutės. Paveikslai pasakoja apie tradicinę žemdirbio gyvenseną.

Kolekcija „Etnokosmosas“ prasidėjo nuo miniatiūrų, vaizduojančių darželių augalus, vėliau sekė sodų, sėjamų kultūrų, pievų, miškų, už pirkios lango besikeičiančio pasaulio įvaizdinimas. Dar vėliau buvo sukurti ciklai, skirti amatininkams: kalviams, drožėjams, keramikams ir audėjams, o po to ir paveikslai, atspindintys rėdos ratą – gamtos virsmus ir šventes. Galiausiai išsiuvinėti darbai, skirti seniesiems baltų dievams, ir tie, kurie byloja mitus apie iš kibirkšties susikūrusį pasaulį, Gyvybės medį, Saulės ir Mėnulio vestuves, pasakoja Eglės ir Žilvino istoriją ir kt.

Menininkė sako: „Man itin svarbus tobulėjimas. Bet patys svarbiausi yra žmonės. Todėl mano kūryba skirta jiems. Ji ne duona ir ne drabužis – šiandien pasakytų: prabangos prekė. Ji negali pripildyti rieškučių gėrybėmis. Bet tikiu, kad mano kuriamas menas yra tai, kas atneša spalvų, šviesos, tyrą oro gurkšnį, kad praėjęs pasaulis, tyliai atsėlinęs iš anapus, primena: esu čia ir dabar: plazdu tavo vėliavoje, apkabinu tave švelniomis prosenelės rankomis, jaukiai glostau audinių klostėmis, žydžiu grikučiais, kukuoju gegutėmis ir kvepiu tik ką iškepta duona. Kartais žmogui reikia priminti, kad jis ne vienas, nes yra savo protėvių tąsa. To ir siekiu.“

Darbų autorė gimė Vilniuje, tačiau ankstyvąją vaikystę praleido Lazdijų r. Rudaminos k. Jos giminėje daugybė menininkų (muzikantų, dailininkų, kuriančių (kūrusių) iš siūlų, audinių, medžio ir kitų medžiagų), tad ir Evelina buvo pašaukta tęsti protėvių tradiciją.

Menininkė veja ir pina juostas, siuva istorinius drabužius, mezga, neria, siuvinėja, pina iš virvių, riša sodus, restauruoja baldus ir kt. Nuo 2014 metų Evelinos darbai eksponuojami parodose, ji veda įvairius mokymus.

2017 m., susidomėjus lietuvių mitologija, tapus Romuvos bendruomenės nare (vėliau ir vaidile), tradicija, papročiais ir, žinoma, tautodaile, menininkės kūryba įgavo naują kryptį. Žinių semtasi skaitant mokslinę literatūrą, klausantis mokslininkų paskaitų, dalyvaujant praktiniuose mokymuose, dainuojant apeigų folkloro grupėje „Kūlgrinda“. Visa tai formavo menininkės pasaulėvaizdį: „kiekvienas drožinys, audeklas ar siuvinys alsuoja senąja tradicija, pasakoja apie protėvių gyvenseną, apie tai, ką jie dirbo, kaip šventė, ką vertino, kas jiems buvo gražu. Tad ir mitai bei dainos, ir tradicijos bei papročiai, ir drabužiai bei buities rakandai, ir namų interjeras bei gėlių darželiai, ir pasėliai bei ganyklos, net girios ir piliakalniai yra vieno etnokosmoso dalys.“

2023 m. menininkei suteiktas tautodailininkės vardas.

Ši paroda suplanuota neatsitiktinai. Netrukus po šios parodos atidarymo, rugsėjo 22 d., muziejus kvies į Baltų vienybės dieną, kur Evelina jau trečius metus iš eilės ves ugnies uždegimo apeigą prie Alytaus piliakalnio, o vėliau – ir pasidainavimus.