Hipertenzija: kaip efektyviai kontroliuoti kraujospūdį

Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja liga“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau laikui bėgant ji didina širdies, smegenų ir kraujagyslių ligų komplikacijų riziką. Dėl šios priežasties vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip kontroliuoti kraujospūdį be vaistų. Internete yra įvairių patarimų apie mitybą, žoleles ir greitus metodus kraujospūdžiui mažinti, tačiau dalis jų yra klaidinantys ir gali sudaryti įspūdį, kad problema išspręsta, nes trumpam gali pagerėti savijauta arba kraujospūdžio rodikliai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje kraujospūdis išlieka padidėjęs.

Šiame straipsnyje aptariami efektyvūs būdai, padedantys reguliuoti kraujospūdį bei paaiškinama, kada pakanka gyvenimo būdo pokyčių, o kada būtina gydytojo kardiologo konsultacija.

Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai arterinis kraujospūdis nuolat yra padidėjęs. Kaip sako gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė, hipertenzija dažniausiai įtariama tada, kai kelių skirtingų matavimų metu kraujospūdis siekia 140/90 mmHg ar daugiau, kai normaliu kraujospūdžiu yra laikomas <135/85 mmhg.

Gydytoja kardiologė pabrėžia, kad ši liga pavojinga tuo, jog ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Pasak dr. R. Jurgaitienės, nuolat padidėjęs kraujospūdis laikui bėgant gali pažeisti širdį, inkstus, smegenis ir padidinti infarkto ar insulto riziką. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad hipertenzija tampa ypač pavojinga tada, kai nėra diagnozuojama arba nėra tinkamai gydoma, nes tokiu atveju organų pažeidimai progresuoja nepastebimai. Būtent todėl reguliarus kraujospūdžio matavimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant laiku nustatyti ligą ir išvengti rimtų komplikacijų.

Daugelis žmonių savo kraujospūdžio nežino tol, kol jis netampa per didelis, nes arterinė hipertenzija ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Kraujospūdį profilaktiškai rekomenduojama pasimatuoti bent kartą per metus net ir gerai besijaučiantiems suaugusiesiems. Dažnesni matavimai ypač svarbūs žmonėms, turintiems rizikos veiksnių – antsvorį, mažą fizinį aktyvumą, padidėjusį cholesterolio kiekį, cukrinį diabetą, patiriantiems daug streso ar turintiems artimųjų, sergančių hipertenzija.

Tačiau kraujospūdį verta pasitikrinti ir pajutus tokius simptomus kaip galvos skausmai, svaigimas, širdies plakimo pojūtis, dusulys ar nuovargis. Kadangi padidėjęs kraujospūdis dažnai atsiranda nepastebimai, reguliarus jo matavimas yra paprastas būdas laiku pastebėti pokyčius ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Arterinė hipertenzija ne visais atvejais gali būti suvaldoma vien tik gyvenimo būdo pokyčiais, todėl šis teiginys yra iš dalies mitas ir iš dalies tiesa. Lengvesniais atvejais kraujospūdį iš tiesų galima sumažinti koreguojant mitybą, mažinant druskos vartojimą, didinant fizinį aktyvumą, reguliuojant kūno svorį ir gerinant miego kokybę.

Tačiau, kai kraujospūdis yra gerokai padidėjęs arba kartu yra kitų rizikos veiksnių, tokių kaip cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, širdies ar inkstų ligos, vien gyvenimo būdo korekcijų gali nepakakti ir dažnai reikalingas medikamentinis gydymas, siekiant apsaugoti širdį, smegenis bei kraujagysles nuo ilgalaikių pažeidimų.

Kaip pabrėžia BIOFIRST klinikos gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė, svarbiausia yra individualus vertinimas: kai kuriems pacientams net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai pagerinti kraujospūdžio rodiklius, tačiau kitiems be vaistų rizika išlieka per didelė, kad būtų saugu jų nenaudoti.

Subalansuota mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių kontroliuoti arterinę hipertenziją. Kraujospūdžiui ypač kenkia per didelis druskos vartojimas, nes organizme sulaikomas skysčių kiekis didina spaudimą kraujagyslėse.

Dėl šios priežasties rekomenduojama riboti pusgaminių, greito maisto, rūkytų gaminių ir įvairių sūrių užkandžių vartojimą. Kasdienėje mityboje naudinga dažniau rinktis šviežią ir namuose ruoštą maistą, nes taip lengviau kontroliuoti suvartojamos druskos kiekį.

Kaip teigia gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė, net ir nedideli mitybos pokyčiai ilgainiui gali turėti teigiamą poveikį kraujospūdžiui. „Žmonės dažnai neįvertina, kiek daug druskos suvartoja kasdien. Sumažinus bendrą jos kiekį, organizmas sulaiko mažiau skysčių, o tai padeda lengviau kontroliuoti kraujospūdį“, – sako gydytoja kardiologė.

Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti kraujospūdį ir sustiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą, o didžiausią naudą suteikia ne intensyvios treniruotės, bet nuoseklus kasdienis judėjimas.

Sergant arterine hipertenzija dažniausiai rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos didžiąją savaitės dalį. Tam puikiai tinka greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar lengvas bėgimas.

Fizinis aktyvumas padeda gerinti kraujotaką, stiprina širdį ir gali prisidėti prie svorio mažinimo, o tai taip pat svarbu normalaus kraujospūdžio palaikymui. Be to, aktyvus gyvenimo būdas padeda mažinti stresą ir gerina miego kokybę.

Kaip teigia gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė, svarbiausia yra reguliarumas, o ne sporto intensyvumas. „Net ir paprastas kasdienis vaikščiojimas gali turėti teigiamos įtakos kraujospūdžiui, jei žmogus juda reguliariai“, – sako gydytoja kardiologė.

Antsvoris yra viena dažniausių arterinės hipertenzijos priežasčių. Kuo didesnis svoris, tuo sunkiau širdžiai pumpuoti kraują, todėl kraujospūdis dažnai didėja.

Antsvorio mažinimas taip pat gali padėti pagerinti miego kokybę, sumažinti cholesterolio kiekį ir bendrą širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Dažniausiai geriausių rezultatų pasiekiama tuomet, kai derinama subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir nuoseklūs gyvenimo būdo įpročių pokyčiai.

„Net ir nedidelis svorio numetimas gali turėti teigiamos įtakos kraujospūdžio rodikliams. Dėl šios priežasties svarbu ne trumpalaikės dietos, o ilgalaikių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių formavimas.“, – sako gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė.

Nuolatinis stresas ir prasta miego kokybė gali turėti neigiamą įtaką arterinei hipertenzijai. Patiriant stresą organizme išsiskiria hormonai, kurie pagreitina širdies darbą ir gali laikinai padidinti kraujospūdį. Jei tokia būsena tęsiasi ilgą laiką, padidėjęs kraujospūdis gali tapti nuolatine problema.

Kokybiškas miegas taip pat svarbus normaliam kraujospūdžiui palaikyti. Miego trūkumas ar dažnas prabudinėjimas naktį neleidžia organizmui tinkamai pailsėti, todėl ilgainiui gali būti sunkiau kontroliuoti kraujospūdį.

Labai svarbu daugiau dėmesio skirti poilsiui, reguliariam miego režimui ir streso valdymui, o tam gali padėti pasivaikščiojimai, fizinis aktyvumas ar įvairios atsipalaidavimo technikos. Mažesnis ekranų (telefonų, kompiuterių, televizorių) naudojimas prieš miegą taip pat gali padėti lengviau užmigti, nes ryški šviesa ir informacijos srautas aktyvina smegenis ir trukdo natūraliai atsipalaiduoti.

„Žmonės dažnai neįvertina, kiek daug įtakos kraujospūdžiui gali turėti emocinė įtampa ir poilsio trūkumas. Kokybiškas miegas yra svarbi bendros širdies sveikatos dalis“, – sako gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė.

Dalis žmonių, susidūrusių su arterine hipertenzija, ieško natūralių būdų pagerinti kraujospūdžio rodiklius, todėl dažnai renkasi įvairias žoleles, maisto papildus ar liaudiškas priemones. Vis dėlto gydytoja kardiologė pabrėžia, kad ne visų jų poveikis yra moksliškai įrodytas.

Neretai internete galima rasti patarimų vartoti česnaką, įvairias arbatas, magnio papildus ar kitus natūralius produktus, kurie gali padėti greitai sumažinti kraujospūdį. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios priemonės dažniausiai negali pakeisti gydytojo kardiologo rekomendacijų ir neturėtų būti laikomos pagrindiniu būdu kraujospūdžiui reguliuoti.

Be to, žmonės dažnai pamiršta, kad net ir natūralūs papildai gali turėti šalutinį poveikį arba sąveikauti su vartojamais vaistais. Dėl šios priežasties savarankiškas gydymasis nepasitarus su gydytoju kardiologu gali būti pavojingas.

„Svarbiausia yra reguliariai stebėti kraujospūdį ir nepasikliauti vien internete randamais patarimais. Jei kraujospūdis išlieka padidėjęs, būtina kreiptis į specialistus, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas“, – pataria gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė.

Jei kraujospūdis išlieka padidėjęs arba dažnai viršija normą net ir pakeitus kasdienius įpročius, būtina kreiptis į gydytoją kardiologą. Tokiais atvejais pirmiausia įvertinama bendra paciento sveikatos būklė, kraujospūdžio matavimų dinamika, jaučiami simptomai bei rizikos veiksniai, tokie kaip antsvoris, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis ar paveldimumas. Gydytojas kardiologas taip pat gali paprašyti paciento kurį laiką matuoti kraujospūdį namuose, kad būtų galima tiksliau įvertinti jo svyravimus.

Dažniausiai atliekami ir papildomi tyrimai, padedantys įvertinti širdies bei kraujagyslių sistemos būklę. Tai gali būti elektrokardiograma, širdies echoskopija, kraujo tyrimai, vertinant cholesterolio ir gliukozės rodiklius, inkstų funkcijos įvertinimas, šlapimo tyrimai, o kai kuriais atvejais – 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio monitoravimas, kuris parodo, kaip kraujospūdis kinta visos paros metu.

Remdamasis visais šiais duomenimis, gydytojas kardiologas įvertina širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei parenka tinkamiausią gydymo būdą. Jeigu kraujospūdis yra labai padidėjęs, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Svarbu tai, kad gydymas visada pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno paciento sveikatos būklę.