Seime neeilinės sesijos metu priimti Vytauto Bako pasiūlyti Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, kad gyventojams, savivaldybėms, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurios, pavyzdžiui, dėl ekstremaliosios situacijos atliko būtinas užduotis, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos išlaidos, susijusios su būtinų užduočių atlikimu. Kodėl tai svarbu?
„Be sienos tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kurią nutarėme statyti, yra ir vidiniai dalykai – būtent žmonės, kurie valdo pačią migrantų krizę. Tas valdymas krenta ant savivaldybių ir pasieniečių pečių. Būtų sąžininga, jei ekstremaliosios situacijos vadovė ar Vyriausybė, duodama užduotis merams ar pasieniečiams, kartu numatytų ir lėšas. Tačiau elementarūs klausimai dėl išlaidų atlyginimo organizuojant migrantų maitinimą, medicininę priežiūrą, apsaugą Vyriausybės nebuvo išspręsti net per tris savaites, todėl iniciatyvos ėmėsi Seimas“, – teigia V. Bakas.
Savivaldybės pasirengusios padėti valstybei, bet turi žinoti, kokiomis sąlygomis
Kai liepos pirmosiomis dienomis pasienio savivaldybių buvo paprašyta laikinai apgyvendinti neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kirtusius migrantus, pasirūpinti jais, savivaldybių vadovai tam suplanuoti turėjo keletą valandų, turėdami ribotą kiekį informacijos ir jokių papildomų išteklių. Lazdijai buvo vieni pirmųjų, prisiėmusių atsakomybę, inicijavusių siūlymus ir padėjusių valstybei dorotis su krize.
„Lazdijų rajono savivaldybei priklausančiose patalpose nelegalūs migrantai buvo apgyvendinti liepos 2 dieną. Susitikimas, kuriame su finansų ministre aptartas klausimas dėl išlaidų kompensavimo, vyko praėjus 20 dienų. Iki susitikimo buvome palikti nežinioje. Turėjome spręsti daugybę problemų: nelegalių migrantų apgyvendinimo, maitinimo, medicininės pagalbos teikimo užtikrinimą ir t.t. Tuo pačiu turėjome supratimo prašyti iš vietinės bendruomenės. Tai nebuvo lengva, nes neturėjome jokios aiškios informacijos, kiek ilgai nelegalūs migrantai gyvens mūsų paskirtose patalpose, iš kokių lėšų jais rūpinsimės, ar vietiniams gyventojams bus saugi tokia kaimynystė. Ir tuomet, ir dabar esame pasirengę padėti valstybei tiek, kiek galime, bet turime žinoti kokiomis sąlygomis tai darome“, – situaciją apibūdino Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, pirmadienį susitikęs su Seimo nariu V. Baku, taip pat teigė, kad miestas nežinioje – kiek ilgai teks rūpintis migrantais, ar rengtis šildymo sezonui, migrantų vaikų ugdymui, ar reikia numatyti tam priemones ir lėšas.
Nei savivaldybių vadovų argumentai, nei du V. Bako inicijuoti parlamentarų kreipimaisi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę nesulaukė aiškios garantijos, jog išlaidos tikrai bus kompensuotos. O situacija pasienyje tuomet buvo dar pablogėjusi, jau ir ne pasienio savivaldybėms norėta pasiūlyti priimti migrantų, tačiau savanorių neatsirado.
Svarstant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) klausimus, susijusius su migracija, šio komiteto buvęs pirmininkas V. Bakas pateikė keturis siūlymus, kurių vienas liko tas pats – savivaldybių dėl ekstremaliosios situacijos, atliekant būtinus darbus patirtas išlaidas kompensuoti būtina. Pasiūlyta Seimo NSGK įpareigoti Vyriausybę ir Finansų ministeriją nedelsiant peržiūrėti valstybės rezervą, numatant tam lėšas, terminus.
Vyriausybei delsiant, sprendimus dėl išlaidų kompensavimo priėmė Seimas
Civilinės saugos įstatyme iki V. Bako teiktų pakeitimų buvo nustatyta, kad gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie atliko privalomus darbus, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su privalomų darbų atlikimu. Kitaip tariant, iki pakeičiant įstatymą, Vyriausybė pati galėjo spręsti, ar ekstremaliosios situacijos atveju patirtas išlaidas kompensuoti, iš dalies kompensuoti ar išvis nekompensuoti. Esant tokiam neapibrėžtumui įstatyme ir negaunant garantijų iš Vyriausybės šioje konkrečioje situacijoje, V. Bakas parengė Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kad Vyriausybė ne „galėtų“, o „privalėtų“ kompensuoti savivaldybių patirtas išlaidas.
„Neteisėtų migrantų krizės sprendimas įtraukė pasienio savivaldybes, bet paliko jas nežinioje dėl su tuo susijusių išlaidų kompensavimo. Tai kėlė įtampą, nes savivaldybių biudžetai maži, skiriant pinigus migrantų išlaikymui galbūt tenka atidėti įprastus suplanuotus darbus, ar tai būtų gatvių, ar darželių, mokyklų tvarkymas. Savivaldybės turi būti papildomai skatinamos už tai, kad geranoriškai padeda tvarkytis su migrantų problema ir aš esu pateikęs dėl to siūlymų, tikiuosi jiems bus pritarta. O dėl išlaidų kompensavimo niekada net neturėjo kilti klausimų, tai turėjo būti sutvarkyta jau skiriant savivaldybėms užduotis. Bet geriau vėliau nei niekada. Seimas, priėmęs šias pataisas dėl išlaidų kompensavimo, padės atkurti pasitikėjimą tarp Vyriausybės ir miestų, rajonų vadovų“, – neabejoja Seimo narys V. Bakas.
Civilinės saugos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektui, taip pat ir V. Bako pateiktam pakeitimui pritarė 103 iš 116 balsavusių Seimo narių. Įstatymas įsigalios nuo 2021 m. rugsėjo 1 dienos. Dėl žalos, atsiradusios gyventojams, savivaldybėms, ūkio subjektams ar kitoms įstaigoms atlyginamo bus galima kreiptis per trejus metus.
Seimo nario biuro informacija.
