Apie tvarumą Lietuvoje diskutuojama vis daugiau. Tvarus gyvenimo būdas siejamas su ateitimi, ateities žmonėmis, o pagrindinis tikslas – išsaugoti esamą ekosistemą. Kodėl tai aktualu? Žmonės eikvoja energiją, gamtinius išteklius pernelyg sparčiai: planeta nespėja prisitaikyti prie drastiškų neigiamų pokyčių.
Tvarumas ir jo esmė – situaciją pradėti keisti nuo mažų kasdienių dalykų, skatinant žmonių sąmoningumą. Lemiamą vaidmenį čia atlieka šalių vyriausybės, tarptautinės institucijos. Tačiau ne mažiau svarbų poveikį turi ir verslo atstovai, priimantys sprendimus ir savo teigiamu pavyzdžiu galintys paskatinti visuomenę labiau tausoti aplinką, taip pat – gerinti socialinius ir valdysenos aspektus.
Įgyvendinant tvarumo iniciatyvas labai svarbus vieningas vyriausybių ir verslo požiūris. Verslai gali veikti atsižvelgdami tik į trumpalaikę finansinę naudą, visiškai nepaisydami poveikio aplinkai arba jie gali dirbti skaidriai, siekdami ir generuoti pelną, ir kartu dėti visas pastangas, kad jų veiksmai neigiamai nepaveiktų aplinkos. Šiuolaikiškas verslas siekia ne trumpalaikės, bet ilgalaikės naudos ir teigiamos įtakos aplinkai, socialinei bei valdysenos sritims. Toks verslas ir yra tvarus verslas.
Kol kas pasaulyje nėra vienodos reguliavimo sistemos, kaip pereiti prie tvaresnės veiklos modelio. Bet jau ir šiandien galima įžvelgti teigiamų poslinkių. ES institucijos įveda vis naujus standartus apibrėžti, kas yra tvaru, bei didina prievolę įmonėms atskleisti su tvarumu susijusią informaciją.
Tvarus verslas ir finansinis tvarumas
Pasak specializuoto banko „Mano banko“ Tvarumo vadovo Tado Kavaliausko, jeigu verslai dar nepradėjo domėtis tvarumu, jie jau vėluoja, tačiau dabar – pats metas imtis pokyčių. Nuo šių metų pradžios „Mano bankas”, prieš išduodamas paskolą, vertina kiekvienos įmonės tvarumą. Nuo liepos 1 d. toks tvarumo įvertinimas jau bus privalomas visoms finansų įstaigoms.
Bankai naudoja skirtingas rizikų vertinimo metodologijas, todėl reikalavimai, susiję su tvarumu susijusios informacijos atskleidimu, gali varijuoti. Tačiau dažniausiai prašoma pateikti informacijos apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekį, aplinkosauginių standartų, ekologinių sertifikatų turėjimą.
Tad tvarumas turėtų būti suvokiamas ne kaip privalumas ar pridėtinė vertė, bet kaip stabilaus verslo modelis. Įmonėms keliamų tvarumo reikalavimų ateityje tik daugės, o verslą supančių rizikų skaičius augs. „Rizikų infliacija“ tampa įprasta verslo vadovų naudojama sąvoka, apibūdinanti augsiantį poreikį reguliariai ir atidžiai įvertinti įmonių veiklai gresiančias rizikas.
Tvarumas bankininkystėje: Lietuva – nebe paraštėse
Kai kuriose verslo srityse Lietuva vis dar suprantama kaip besivejanti Vakarus – esą naujos idėjos į mūsų šalį atkeliauja pavėluotai. Tačiau to negalima pasakyti apie tvarumą finansų sektoriuje. Kaip vieną iš pavyzdžių galima paminėti pirmąjį Lietuvos specializuotą banką – „Mano banką“. Jis nuo pat pirmųjų veiklos metų iškėlė tikslą mažinti poveikį aplinkai ir netrukus ėmėsi pokyčių.
- „Mano bankas“ kryptingai siekė finansuoti tvarius verslus, todėl tokiems projektams kaip saulės, vėjo jėgainių įrengimas skiriamas išskirtinis dėmesys. Lietuviškas bankas tapo vienu pirmųjų Europoje, gavusių Europos investicijų fondo garantiją pagal naują „InvestEU“ programą, orientuotą į Europos Žaliąjį kursą.
- „Mano bankas“ tapo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos nariu. Asociacija vienija įmones ir organizacijas, siekiančias diegti ir vadovautis atsakingos ir darnios veiklos principais, jos nariai skatinami dalytis patirtimi, kartu mokytis, augti, įgyvendinti tvarią plėtrą.
- Vilniuje, Žvėryne įsikūrusioje banko būstinėje vartojama tik atsinaujinanti elektros energija, o automobilių stovėjimo aikštelėje įrengti nemokami krovikliai elektromobiliams.
- „Mano bankas“ pirmasis iš specializuotų bankų pradėjo rengti kasmetines tvarumo ataskaitas, o interneto svetainėje klientai gali susipažinti su banko aplinkosaugos strategija, etikos kodeksu, lygių galimybių politika ir kitais svarbiais dokumentais.
Taigi, tvarūs finansai yra priemonė pasiekti ilgalaikės naudos aplinkai, žmonėms, šalies ekonomikai. Įmonės turi suvokti, kad su tvarumu susijusios rizikos svarba finansų institucijose nuolat didėja, todėl verslas turės pateikti vis daugiau informacijos apie savo paliekamą pėdsaką aplinkai. Tvarus verslas yra būtinybė, kuria turime rūpintis čia ir dabar.