Prastas tėvų rodomas pavyzdys, neigiama bendraamžių įtaka paauglystėje, noras laužyti nusistovėjusias taisykles. Tai tik dalis priežasčių, kodėl rūkantieji prisidega pirmąją cigaretę. Šio žalingo įpročio užuomazgas nagrinėjantys mokslininkai tikina – priklausomybės vystymasis priklauso tiek nuo psichologinių veiksnių, tiek nuo paveldimumo.
Kodėl žmonės rūko?
Priežasčių pradėti rūkyti mokslininkai pastebi daug. Štai Monrealio universiteto Kanadoje mokslininkai išsiaiškino tris priežastis, kodėl 18–24 metų jaunuoliai griebiasi pirmosios cigaretės. Tai jie daro dėl impulsyvaus charakterio, prastėjančių mokslo rezultatų bei alkoholio vartojimo. O taip pat mokslininkai įrodė, kad potraukis rūkyti yra paveldimas.
Priežasčių, skatinančių griebtis savo pirmosios cigaretės, yra ir daugiau. Tai ir draugų įtaka, noras užmegzti socialinį kontaktą, siekis pritapti supančioje aplinkoje. Neretam žmogui rūkymas tampa ir lengvu būdu nusiraminti, labiau susitelkti, įveikti stresą. Kartu cigaretė dažnai matoma ir kaip išeitis iš psichologinių problemų, sunkumų darbe ar šeimoje. Tačiau Izraelio mokslininkai tam prieštarauja. Jie ištyrė, kad tikimybė rūkantiesiems susirgti depresija yra dvigubai didesnė nei šio žalingo įpročio neturint.
Rūkymas kenkia ne tik mūsų psichologinei savijautai, bet ir fizinei sveikatai. Cigaretei degant itin aukštoje temperatūroje, jos dūmuose išsiskiria beveik 6 tūkst. cheminių medžiagų. Tarp jų – už širdies ir kvėpavimo takų ligas atsakingas anglies monoksidas, dervos bei 100 kancerogenų, galinčių sukelti vėžį. Negana to, čia gausu medžiagų, kurios naudojamos dažų ir cheminių ploviklių gamybai ar netgi būna aptinkamos atominiuose reaktoriuose. Tad kol kalbama, kad nikotinas yra cigaretės blogybė, visgi didžiausią žalą čia daro būtent pastarosios cheminės medžiagos. Tuo metu nikotinas sukelia priklausomybę, bet ne onkologines ligas.
„Dėkokime“ ir filmams
Priežasčių, skatinančių griebtis savo pirmosios cigaretės, yra ir daugiau. Viena jų – kinas. Statistika skelbia – šešiuose iš dešimties didžiausią žiūrovų skaičių sutraukusiuose filmuose, pasirodžiusiuose nuo 2002-ųjų iki 2019-ųjų, aktoriai rūkė. Ne pelno siekiančios organizacijos „Truth Initiative“ Amerikoje mokslinių studijų duomenys rodo – 44 proc. rūkančiųjų pirmąją savo cigaretę prisidegė todėl, kad pastarąją matė didžiajame ekrane.
Pradėję rūkyti, šie žiūrovai susitapatino su dievinamais aktoriais, pajautė malonumą būti tokiais pat šauniais kaip mėgstami herojai. Tačiau turbūt retas iš jų prieš užsidegant cigaretę pagalvojo, kiek su kiekvienu dūmu įtraukiama anksčiau minėtų cheminių medžiagų. Taip pat svarbu nepamiršti ir vienos pavojingiausių – anglies monoksido. Jis rūksta ir iš Džeimso Bondo „Aston Martin“ automobilio išmetamojo vamzdžio bei žudo filmų herojus, sėdinčius uždarame garaže užvedus automobilį.
Pokyčiai jau vyksta
Didžiosios kino kompanijos jau kurį laiką riboja rūkymą ekrane, o sveikatos specialistai siūlo vis daugiau alternatyvų vietoje prisidegtos cigaretės. Neretai žalingo įpročio atsisakymas gali kelti baimę, tačiau išsigąsti nevertėtų.
Visų pirma, kiekvienam metančiam rūkyti rekomenduojama būti atlaidžiu pačiam sau. Ir net jeigu tektų susidurti su „paslydimu“ prisidegus dar vieną cigaretę, patariama nepykti ant savęs. Vietoje to, ieškant pasitikėjimo savo jėgomis ir valia, gali pagelbėti susikoncentravimas į sveikesnę mitybą, sportą arba žinių gilinimą apie prisidegtos cigaretės žalą organizmui.