Eidamas 78-uosius metus mirė monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius.
1943 metais gimęs V. K. Sudavičius į Kauno kunigų seminariją įstojo 1969 m., kunigu 1974 m. jį įšventino iš Greikonių (Alytaus r.) kilęs vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas.
Kunigas tarnauti pradėjo eidamas Kaišiadorių vyskupijos vikaro pareigas, po to Kruonio nuo 1980 m. kunigavo Kruonyje (Kaišiadorių r.), nuo 1981 m. – Merkinėje (Varėnos r.), o nuo 1983 m. – Pivašiūnuose (Alytaus r.), taip pat aptarnavo Dusmenis (Trakų r.).
Pagrindinėje Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovėje Pivašiūnų parapijoje daugiausia kunigo pastangomis 1988 m. popiežiškomis Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis buvo vainikuotas Švč. mergelės Marijos paveikslas, o jam, dalyvaujant kardinolui Vincentui Sladkevičiui, buvo suteiktas „Nuliūdusiųjų paguodos“ titulas.
Pivašiūnuose kun. V. K. Sudavičius darbavosi nuo 1983 m., kai pakeitė kun. Antaną Černą, tarnavo iki 1992 m., tęsė bažnyčios restauravimą, tvarkė altorius, rekonstravo laiptus į kalną, o vietos tautodailininką Algirdą Judicką 1988 m. pakvietė sukurti religines skulptūras iš ąžuolo.
Kunigas Pivašiūnuos 1989 m. taip pat įkūrė ir vadovavo parapijos „Caritas“ organizacijai.
Už Pivašiūnų Dievo motinos vainikavimą ir kitus darbus bažnyčiai V. K. Sudavičiui 1998 m. buvo suteiktas monsinjoro (lot. Capellano suae sanctitatis) garbės titulas, kurį teikia Apaštalų sostas.
Kunigas taip pat ėjo Alytaus ir Kaišiadorių dekano, Teisingumo gynėjo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos byloje pareigas, buvo Kunigų tarybos nariu ir konsultoriumi, kitų tarybų nariu bei katalikiškų organizacijų kapelionu.
Aukštadvario Kristaus atsimainymo parapijoje monsinjoras kunigavo nuo 2002 iki 2020 m., kai buvo paskirtas Žaslių (Kaišiadorių r.) rezidentu. Už nuopelnus Aukštadvario bendruomenei kunigas 2006 m. buvo apdovanotas Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo I laipsnio nominacija, o 2012 m. – Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino vardo nominacija.