„Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės 2022“ atidarymas bei eglės įžiebimas – jau šį penktadienį 18 val. Rotušės aikštėje.
- Kas laukia čia susirinkusiųjų bei stebinčių tiesioginę šventės transliaciją, kuo išskirtinis šis renginys, jo kūrėjai bei atlikėjai – pasakoja renginio režisierė Rūta Bunikytė.
– Gruodžio 3 d. Alytuje išvysime ypatingą reginį. Kas laukia alytiškių ir miesto svečių?
– Alytus Lietuvos kultūros sostine taps 2022-aisiais. Tai – šios šventės atidarymas ir Kalėdų eglės įžiebimo akcentas. Miestas turi gražią idėją visiems kultūros sostinės renginiams – tilto metaforą. Aš atsispyriau nuo čia. Mūsų renginio idėja – tiltas į kultūrą yra žmogus. Ji gimsta jo rankose. Šios idėjos vedami kuriame reginį, savo forma primenantį mini spektaklį. Šokio, projekcijų, šviesų ir muzikos reginį „tilte“.
– Kokie pasirinkti vaizdo, garso ir kiti kūrybiniai sprendimai?
– Pagrindinis akcentas – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys, tad scenai pasitelkta tilto idėja. Žmogaus, kaip idėjinės figūros, momentas padėjo sudėti projekcijų vizualiosios siužetinės linijos taškus. Etnografiniai regiono akcentai taip pat nepamiršti. Žalias (medžių) miesto atspalvis įkvėpė idėjų. Sceninį veiksmą išskirtinai kurs tik iš Alytaus kilę kūrėjai: šokėjai, dainininkai. Muzika – tai praeities ir ateities muzikinė sintezė. Tikiu, jog tik pažindami savo šaknis, žinodami istoriją galime kurti ateities formas. Tad atiduodami duoklę kultūrinei miesto tradicijai, megsime tinklus ateities kultūrai.
– Prie šio renginio dirba didelė komanda. Kokių sričių profesionalai susibūrė bendram tikslui?
– Reginio kūrybinė komanda savo darbais pažįstama ne tik Alytuje, Lietuvoje bet ir už jos ribų. Tai scenografas ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis, video projekcijų autorius Linartas Urniežius, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, muzikos autorius-aranžuotojas Justinas Raudonis, choreografė Aušra Saulevičiūtė bei šokėjas Petras Lisauskas. Džiaugiuosi susipažinusi su alytiškiais kūrėjais, harmoningai įsiliejančiais į man jau pažįstamą komandą. Verta paminėti atlikėjus bei pirotechnikos kūrėjus ir, žinoma, didelę administracijos komandą, kuri negaili jėgų ir idėjų.
– Esate kilusi iš Alytaus? Kaip jaučiatės galėdama kurti savo gimtajame mieste?
– Taip esu kilusi iš Alytaus. Esu miškų ir industrijos vaikas. Šis miestas man yra brangiausias ir gražiausias Lietuvoje. Alytiškių patriotizmas miestui turbūt yra prigimtinė duotybė, nes nepažįstu nei vieno jaučiančio kitaip. Apie galimybę sukurti kokį nors kūrinį savo gimtajam miestui galvojau jau seniau. Tačiau tam vis sutrukdydavo viena ar kita aplinkybė. Šį kartą, pakviesta prisidėti prie kūrybinės komandos, nedvejojau. Laikas nebuvo lengvinanti aplinkybė, tačiau mūsų profesijoje jis visada klastingas, tad išmoksti jį suvaldyti. Labai tikiuosi šįkart vėl su juo susidraugauti. Kurdama Alytaus miestui ir būdama čia jaučiuosi kaip namuose. O atsakomybė visur išlieka milžiniška. Pirmiausia, prieš žiūrovą, antra, prieš profesiją. Galimybė yra tik viena, stengsimės, kad ji būtų įsimintina.
