Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Leipalingis, garsėjantis ne tik čia sklandančia jotvingių dvasia, bet ir svetingumu bei išskirtinėmis kultūrinėmis veiklomis, – artėjantį savaitgalį vėl laukia gausybės svečių.
Čia, po kapitalinės rekonstrukcijos visiškai atgimusio Leipalingio dvaro papėdėje ir pačiame dvare, ketvirtą kartą liepos 21–24 d. vyks Jotvingių šventė, sutraukianti pulkus žiūrovų iš visų Lietuvos kampelių.
Šventė išsiskiria savo forma ir esme: apjungiant Leipalingio krašto istoriją, legendas, tradicijas, amatus ir menus, panaudojant naujas kūrybines formas, kuriamas aukštos meninės vertės renginys.
Namo sugrįžti kviečia liepose gyvenančios protėvių dvasios
„Jotvingių šventė Leipalingyje – tęstinis projektas, – sako projekto ir Druskininkų kultūros centro Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė. – Jis ypatingas tuo, kad suburia miestelio gyventojus ir iš jo išvykusius, tad šventės renginiais ir veiklomis pirmiausia siekiame sustiprinti jų dvasinį identitetą bei praturtinti gyventojų ir svečių akiratį.“
Pagrindinė Jotvingių šventės diena – šeštadienis. Dvare lankytojų lauks net dvi parodos: paroda „Jotvingių premijos įkūrėjas S. Geda ir jo jaunystė Dzūkijoje“ iš Veisiejų kraštotyros muziejaus archyvų ir kalvių J. Kavaliausko, T. Pacaičio, M. Bodrije ir R. Grekavičiaus sukurtų saulučių paroda. Beje, visi norintys galės apžiūrėti rekonstruotą dvarą, naujas sales ir dvaro rūsį.
Anot R. Černiauskaitės-Kėrienės, Mažosios kultūros sostinės statusas ir už savo laisvę ir žemę kovojančių ukrainiečių įkvepiantis pavyzdys natūraliai suformavo norą šios šventės metu akcentuoti jotvingių atgimimą mūsų dvasioje ir pasaulėjautoje, prisiminti žymius žmones, kilusius iš Jotvingių etninių žemių ir savo kūriniais garsinančius šį kraštą.
„Jotvingiai nepaliko mūrinių pilių, nes tiesiog jų statiniai buvo mediniai, nesukūrė paminklų, nes gindami savo šeimas, žemes ir laisvę, kardą valdė geriau nei kitą įnagį, tačiau jų sielas vis dar saugo miestelio liepos ir visa aplinka, o maištinga dvasia tebeteka šiandieninių jotvingiečių gyslomis ir įsikūnija jų kūryboje,“ – sako Rimantė.
Tad labai simboliška, kad kasmet Jotvingų šventėje prie protėvių dvasia alsuojančio Leipalingio dvaro skamba poezijos kūriniai, persipinantys su muzikinėmis gijomis.
Įtaigus aktorės žodis – apie tai, kas tveria žmoguje Naujo užgimimą
Vienas iš žymių žmonių, atidavusių duoklę savo kraštui, buvo Sigitas Geda – jotvingių krašto vaikas ir dainius, poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Gedimino ordino kavalierius, prieš 37 metus įsteigę literatūrinę Jotvingių premiją, kuria kasmet apdovanojamas nusipelnęs literatas.
Liepos 21 d., ketvirtadienio vakarą, šventė prasidės poetine-muzikine impresija „Šimtmečio dialogai“. S. Gedos poeziją interpretuos aktorė Virginija Kochanskytė, o poetinio žodžio raišką sustiprins fleitininkės Jurgitos Otienės atliekami kūriniai. Programoje per S. Gedos ir Maironio kūrybą kartu su klausytojais bus ieškoma atsakymų į esminius nūdienos klausimus: kas yra toji Tėvynės meilė, pareiga gimtajam kraštui ir atsakomybė už jos ateitį.
„Esu dėkinga likimui, kad teko laimė pažinti šį genialų poetą ir nuostabų žmogų, dalyvauti jo kūrybos vakaruose, draugauti. Mano kūrybinėje biografijoje stipriausiai, ko gero, yra sukrėtusi, būtent, S. Gedos poezija – ji yra tverianti žmoguje Naujo užgimimą,“ – sako aktorė, apie kurios įtaigius poezijos vakarus sklando legendos.
Ir kariai žiedė puodus, malė grūdus, drožė iš medžio
Jotvingiai – narsi ir karinga gentis, drąsiai ir įnirtingai nuolat kovojusi už savo išlikimą. Bet ar turėjo laiko kariai kasdienei buičiai, amatams ir kūrybai? Atsakymą rasite Jotvingių šventės „Kūrybinėje pievoje“ prie Leipalingio dvaro liepos 23 d. Tai visai šeimai skirtas renginys, kuriame menininkai ir tautodailininkai atskleis gilios senovės paslapčių klodus, supažindins su senovės amatais, žaidimais ir jų šiuolaikiška išraiška.
Kalvystės edukacijoje atrasite tradicinį kalvystės amatą ir turėsite galimybę praktiškai išbandyti šio darbo procesą. Galėsite pasidaryti skiautinę lėlę, nusiausti margą gražią juostą, pasipuošti pačių sukurtu aksesuaru – odine apyranke, kuriomis, beje, labai mėgo puoštis jotvingių moterys ir merginos.
Namų interjerą tikrai papuoš kartu su kūrybingais edukatoriais sukurti darbeliai: taškas po taško sukurtas meniškas piešinys, nuostabi ir trapi namų puošmena – šiaudinis sodas, o raugo keramikos būdu sukurtas dirbinys trauks akį archajišku grožiu ir atrodys lyg būtų nulipdytas iš duonos. Nuraminti mintis ir išlaisvinti jausmus padės tapyba ant vandens.
Specialiai šiai šventei edukaciją šeimai „Senieji instrumentai“ parengė ir garsusis multiinstrumentalistas S. Petreikis.
Ir, žinoma, kokia šventė be žaidimų? Jotvingių šventėje turėsite progą patirti tas emocijas, kurias vaikystėje jautė mūsų senoliai ir prosenoliai, žaisdami lauko žaidimus. Senovinių žaidimų mokys ir kartu žais Rimtų žygių komanda.
Jotvingių palikimas šių dienų kartoms – laisvės šauksmas
Vieni jotvingių bijojo ir nekentė, kiti žavėjosi jų drąsa. Tačiau iš amžių glūdumos atplaukę liudijimai kalba apie karių narsą, laisvą, nepriklausomą dvasią, kuri privalo išlikti ir mūsų širdyse, prireikus – vesti į kovą ginti savo žemės, šeimų ir laisvės.
Baigiamasis šventės koncertas – „Saulius Petreikis World Orchestra“ atliekama muzikinė programa „Laisvė šaukia“ – akcentuos tautos šauksmą, menantį stiprybę ir tikėjimą savo galybe. Ši programa yra pats ambicingiausias muzikantų Sauliaus Petreikio ir Donato Petreikio bendras projektas, kurtas daugiau nei dvejus metus – atsiskyrus, suvokus laisvės trapumą ir gyvenimą nežinomybėje.
Skambės senovinių ir varinių pučiamųjų instrumentų pagrindu suaranžuota muzika, paremta baltų-skandinavų melodine harmonija. 16-a analogų neturinčių muzikinių kūrinių pasakos apie meilę, skausmą, džiaugsmą, liūdesį, o visų svarbiausia – troškimą gyventi laisvai. Kartu su muzika išgyvensime įvairias istorijas, išgirsime gamtos garsus ar pajusime į mūšį žygiuojančių karių šauksmus. Kiekvienoje kompozicijoje vienaip ar kitaip skleisis laisvės motyvas.
„Šis Jotvingių šventės baigiamasis akordas labai prasmingas, – sako projekto vadovė R. Černiauskaitė-Kėrienė, – juk beatodairiška drąsa garsėję jotvingiai, nuolat puldinėjami svetimtaučių, gynė savo žemes ir šeimas tik vedami laisvės troškimo. Ši drąsa tebegyvena ir leipalingiečių širdyse ir dvasioje.“
