Istoriniai romanai – itin populiarus grožinės literatūros žanras. Tai geras būdas patirti ir pažinti senus laikus, daugiau sužinoti apie laikmetį ar įvykius. Žinoma, skaitytojai, besidomintys tikslia informacija, turėtų rinktis istorinius veikalus, tačiau grožinė literatūra moka susieti praeitį ir dabartį taip, kaip pliki faktai ir datos kartais negali.
Istorinių romanų autoriai nebando aprėpti viso laikotarpio ar paminėti kiekvieno įvykio. Jie ištraukia žmones iš istorijos ir pasodina juos prie stalo – šnabždančius, besijuokiančius, bijančius ir jaučiančius. Istorinė literatūra leidžia skaitytojams pažvelgti į mintis tų, kurie formavo mūsų dabartinį pasaulį bei įsivaizduoti žmogiškąją istorijos pusę, apie kurią nerašo vadovėliai. Grožinės knygos gali paskatinti skaitytojus ieškoti istorinių faktų.
Istorinė grožinė literatūra atspindi prieš mus gyvenusių žmonių klaidas ir pergales, parodo, kaip įvykiai paveikė žmones, suasmenindama juos, paversdama juos artimais skaitytojams. Istoriniuose romanuose ne tik pasakojama, kas įvyko, bet ir priverčiama pajusti. Jie padeda įsijausti į tai, ką išgyveno anuomet gyvenę žmonės.
Vienas iš istorinės grožinės literatūros privalumų yra tas, kad šis žanras gali tapti puikiu barometru, parodančiu, kaip toli mes, kaip visuomenė, pažengėme. Tačiau grožinė literatūra taip pat nušviečia, kiek dar turime nueiti.
Taigi, priežasčių, kodėl verta atsiversti istorinį romaną daug, o kad didžiulėje jų gausoje būtų lengviau išsirinkti, interneto knygynas Patogupirkti.lt sudarė rekomendacijų sąrašą, į kurį įtrauktos knygos įvairiems skoniams.
Istoriniai romanai apie monarchų gyvenimą
Šio žanro karalienė – britų rašytoja Philippa Gregory. Ji sukūrė tokius įsimintinus romanus, kaip „Karalienės sesuo“, „Atstumtoji karalienė“, „Baltoji karalienė“ ir „Karalienės palikimas“.
Viena naujausių į lietuvių kalbą išverstų šios autorės knygų yra „Tiudorų saulėlydis“.
Phillippa Gregory skaitytojus nukelia į XVI amžiaus laikų Angliją ir politinių intrigų sūkurį. Romanas „Tiudorų saulėlydis“ pasakoja apie tris seseris ir neįtikėtinas aistras dėl sosto.
Skaitytojai istorinį romaną „Tiudorų saulėlydis“ lygina su „Sostų karais“, tačiau didžiausias skirtumas tas, kad Philippos Gregory aprašomi įvykiai vyko iš tiesų. Knygoje rasite ne tik įdomų siužetą, bet ir daug stiprių veikėjų, politinių ir religinių intrigų, išdavysčių, tuštybės, mirčių ir meilės.
Dar vienas autorius, sukūręs daug istorinių romanų apie įvairių monarchų gyvenimą, – C.W. Gortner.
Skaitytojams, kurie domisi carinės Rusijos valdovais patiks knyga „Romanovų imperatorienė“.
Šis kūrinys pasakoja apie moters, kurios sūnus tapo paskutiniuoju carinės Rusijos valdovu, gyvenimą. Autorius atgaivina atgaivina Marijos Fiodorovnos, vienos patraukliausių Rusijos imperijos moterų, liudijusios Romanovų spindesį ir tragišką žlugimą bei kovojusios už savo naująją tėvynę, istoriją.
Ieškantiems daugiau panašių knygų Patogupirkti.lt rekomenduoja Hilary Mantel ir Allison Pataki romanus.
Istoriniai romanai apie Holokaustą
Šis tarpsnis yra bene skaudžiausias visoje žmonijos istorijoje. Įvairūs autoriai į žydų patirtį Antrojo pasaulinio karo metais pažiūrėjo pačiais įvairiausiais kampais, todėl skaitytojai tikrai ras knygų, kurios juos palies ir sukrės.
Viena tokių – John Boyne „Berniukas dryžuota pižama“.
Airių autoriaus John Boyne knyga „Berniukas dryžuota pižama“ vos pasirodžiusi tapo tarptautiniu bestseleriu. Istorija išversta į daugiau nei 30 kalbų.
Šis romanas yra visiškai kitoks pasakojimas apie Holokaustą ir Aušvico koncentracijos stovyklą, nei mes įpratę skaityti. Istorija vaizduojama devynerių metų berniuko akimis, kuris į stovyklos žiaurumus žiūri iš toli bei dėl savo naivumo ir jauno amžiaus nesupranta, ką mato.
Aplinkos nesuvokiančio berniuko pasakojimas toks įtaigus, kad nuo to nesupratimo skaitytojui dar sunkiau.
Dar viena rekomenduojama šios tematikos knyga – Icchoko Mero „Lygiosios trunka akimirką“.
Romane vaizduojamas Vilniaus getas karo metais. Pagrindinius akcentus autorius uždėjo ant situacijų visuotinumo ir pasirinkimų prasmės.
Romano veiksmas susideda iš trijų lygmenų – šachmatų partijos, Izaoko ir Esteros meilės bei šešių pasakojimų apie šeimos patriarcho Abraomo Lipmano vaikus. Kas žus šiame velniškame žaidime? Izaokas ar geto vaikai? Autoriaus kūrinys laikomas šedevru.
Kiti geri romanai apie Holokaustą: Markus Zusak „Knygų vagilė“, Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“, Mario Escobar „Aušvico lopšinė“, Władysław Szpilman „Pianistas“, Meg Waite Clayton „Paskutinis traukinys į Londoną“.
Knygos apie Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus
Be abejo, neįmanoma kalbėti apie šiuos laikotarpius ir nepaminėti Erich Maria Remarque romanų. Tiems, kas nori daugiau sužinoti apie Pirmąjį pasaulinį karą, rekomenduojame vieną reikšmingiausių autoriaus kūrinių – „Vakarų fronte nieko naujo“.
Romanas „Vakarų fronte nieko naujo“ – romanas, kuriame vaizduojamas vienos vokiečių kartos likimas Pirmojo pasaulinio karo apkasuose.
Tai skausminga ir jautri knyga, praskleidžianti patoso, šovinizmo ir patriotizmo širmą ir apnuoginanti už jos besislepianti karo siaubą. Knygos veikėjas – jaunas gimnazistas. Įkvėptas patriotiškų mokytojo kalbų jis su klasės bičiuliais užsirašo savanoriais ir tampa Vokietijos kariais Pirmajame pasauliniame kare.
Vaikinai patenka į frontą ir pačią karo mėsmalę. Jie bejėgiškai stebi, kaip kultūros ir progreso pasaulis, apie kurį mokėsi mokykloje, griūna kartu su pirmu subombarduotu apkasu. Autorius pasižymi neeiliniu gebėjimu vaizduoti karo grėsmę, įtampą ir baimę, jo pasakojimas gniaužia kvapą ir šokiruoja.
Dėmesio vertos ir visos kitos Remarque knygos.
Įdomų Antrojo pasaulinio karo epizodą savo romane „Maisto ragautoja“ nagrinėja autorius V. S. Alexander.
Jis remiasi tikros moters vardu Margot Wölk prisiminimais ir pasakoja apie moteris, kurios turėjo gyventi šalia Hitlerio ir ragauti jam skirtą maistą. Margot Wölk buvo vienintelė išlikusi gyva ragautoja, savo atsiminimais pasidalijusi sulaukusi 96 metų. Jei istorija sudomins, siūlome į ragautojų gyvenimą pažiūrėti ir iš dar vienos perspektyvos – apie tai romane „Ragautojos“ rašė autorė Rosella Postorino.
Apie paprastų žmonių patirtį ir išgyvenimus karo metu daug gerų romanų sukūrė ir autorė Kristin Hannah. Jos knyga „Žiemos sodas“ nukels į Rusiją ir primins Stalino represijas, Leningrado apsiaustį, badą, mirtį, išlikimą. Rašytoja vaizduoja laikus, kai vienintelis maistas buvo tapetų klijai, o kiekviena išgyventa diena – laimėjimas.
Kitas Kristin Hannah romanas „Lakštingala“ – apie seseris, kurios kiekviena savaip bandė išgyventi karą. Viena Paryžiuje, dirbdama knygyne ir prisijungusi prie pasipriešinimo judėjimo, o kita kaime – likusi viena, be vyro, ir priversta bet kokia kaina pasirūpinti vaikais.
Istoriniai romanai apie Lietuvą
Niekas taip gerai nesupažindins su mūsų šalies istorija, kaip autorės Kristinos Sabaliauskaitės knygos, o konkrečiai – „Silva Rerum“ serija.
Jau pirmoje dalyje autorė skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą – su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, patiekalų skoniais ir kvapais – ir dovanoja tikrą kelionę laike. Perskaitę visas keturias dalis apie Lietuvą žinosite kur kas daugiau!
Smagias pramogines istorines knygas rašo autorė Gina Viliūnė. Pavyzdžiui, romane „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“ ji kviečia persikelti į XVI amžiaus Vilnių – įvairių kultūrų ir amatininkų meką, kurioje klesti mokslas, juodoji rinka ir prietarai. Knygoje „Magdalė smuklės mergina“ patirsite, kas vyko 1530-ųjų metų pavasarį, kai Vilniuje siautė maras.
Istoriniai romanai – tikra laiko mašina! Tad linkime pasirinkti kryptį ir patirti malonių įspūdžių!