Lietuvos Respublikos Seime atveriama fotografijų paroda, atspindinti ekologinę nelaimę, kilus gaisrui Alytaus įmonėje „Ekologistika“.
Pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonei „Toksika“ buvo pavesta sutvarkyti gaisravietę ir utilizuoti kenksmingas medžiagas.
Kokį vaizdą išvydo atvykę specialistai, kaip vyko gaisravietės tvarkymo darbai ir kokie kiekiai po gaisro susidariusių pavojingųjų atliekų buvo išvežti – apie visa tai iš arti pasakoja nuotraukų vaizdai.
Parodos globėja – Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Taip pat skaitykite:
„Alytaus įmonėje kilęs gaisras – unikalus atvejis Lietuvoje, kuomet sudegė didžiulis kiekis sukauptų atliekų ir padangų. Mums teko itin sudėtinga užduotis – išrūšiuoti, surinkti ir išvežti pavojingomis tapusias apdegusias medžiagas. Bene sunkiausia buvo rūšiavimo dalis, nes reikėjo atskirti degėsius, degusias padangas, išrinkti metalines konstrukcijas. Pavojingąsias atliekas identifikavome ir saugiai sutvarkėme Šiauliuose esančioje „Toksikos“ deginimo jėgainėje ir sąvartyne. Mūsų specialistai Alytuje intensyviai dirbo, kad gaisravietėje esančios pavojingosios medžiagos būtų sutvarkytos kaip įmanoma greičiau“, – sakė „Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas. Pasak jo, kad po gaisro likęs didelis kiekis padangų ir tekstilės atliekų, kurios, veikiamos atmosferos, nuolat kaisdavo. Tai apsunkino tvarkymo darbus, nes išliko grėsmė bet kada kilti naujam gaisrui.
„Bandėme nustatyti, kokios darbų apimtys mūsų laukia, nes iki šiol Lietuvoje tokių darbų niekas nebuvo atlikę. Taip pat niekas negalėjo įvardinti, koks kiekis padangų, jų atliekų ar produkcijos iki gaisro buvo laikomas bendrovėje. Visas tvarkymo procesas užtruko apie keturis mėnesius“, – pasakojo vadovas.
Iš viso iš gaisravietės į Šiaulių rajone esančius „Toksikos“ atliekų tvarkymo įrenginius buvo išvežta daugiau kaip 400 sunkvežimių su 8 tūkst. 230 tonų pavojingųjų atliekų. Tvarkymo darbai buvo baigti 2020 metų kovo 17 dieną. Šiandien Alytaus gaisravietės atliekos yra galutinai sutvarkytos.
A. Dirvinskas sako, kad nuotraukose užfiksuoti vaizdai byloja apie didžiulio mąsto ekologinę nelaimę, sukeltą žmonių neatsakingumo. Pamatyti nelaimės padarinius ir juos įvertinti itin svarbu: tai skatina susimąstyti, kiek dar Lietuvoje yra tokių potencialiai pavojingų židinių, kuriuose atliekos saugomos nesilaikant normatyvų ir keliant pavojų aplinkai bei žmonėms.