Rūkantis jaunimas vis dar išlieka opia problema visoje šalyje. Štai vien pernai, tiriant Lietuvos paauglių žalingus įpročius, nustatyta, kad beveik trečdalis penkiolikmečių aktyviai traukia cigaretės dūmą. Priežasčių tam – begalės, o rimtų sveikatos pasekmių ateityje – dar daugiau.
„Visa puokštė“ priežasčių užtraukti cigaretę
Priežasčių, kodėl jaunuoliai tiek anksčiau, tiek dabar griebiasi cigaretės, yra ne viena. Dalį jų rūkyti paskatina draugai, drąsindami išbandyti tokią viliojančią ir draudžiamą naujovę. Kiti paaugliai linkę maištauti arba leistis į atradimus, per daug negalvodami apie pastarųjų pasekmes.
Tačiau nemažą įtaką jaunuolių rūkymui daro tėvai. Štai moksliniai tyrimai rodo, kad yra dvigubai didesnė tikimybė, jog augdami šeimose, kuriose nevengiama cigaretės, vaikai jos griebsis taip pat. Priešingai nei atžalos tėvų, kurie nerūko.
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis paauglių rūkymą, yra autoritetų įtaka. Matydami žinomus ir mėgstamus žmones, kurie nevengia cigaretės, jaunuoliai taipogi neretai ima sekti šiuo „pavyzdžiu“.
Rūkantiems jaunuoliams pasekmės dar rimtesnės
Pradėję rūkyti, paaugliai su kiekvienu dūmu į plaučius įtraukia apie 6 tūkst. cheminių medžiagų, kurios išsiskiria cigaretei degant itin aukštoje temperatūroje. Čia aptinkama net šimtas kancerogenų.
Tarp jų randamos ir itin kenksmingos cheminės medžiagos – dervos ir anglies monoksidas. Rūkymo metu įkvėptos dervos nusėda ant dantų paviršiaus, ryklėje, plaučiuose. Vėliau jos atsako už astmos, plaučių ligas. Taip pat rūkant į kraują patenka smalkėmis vadinamas anglies monoksidas. Šis žaloja centrinę nervų sistemą, neretai sukelia galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, raumenų silpnumą.
Su dūmais rūkantysis, be abejo, gauna ir nikotino. Dažnai klaidingai manoma, kad nikotinas sukelia onkologines ligas. Tačiau tai nėra tiesa: nikotinas sukelia priklausomybę ir pririša prie cigaretės, tačiau pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis, ekspertų teigimu, yra anksčiau aptarti kancerogenai, kurie susiformuoja tabako degimo metu.
Tačiau tai dar ne viskas. Negana to ankstyvame amžiuje pradėjusių rūkyti paauglių laukia ir papildomos pasekmės. Taip prisidegta cigaretė gali padėti rimtą pagrindą lėtinių ligų vystymuisi suaugus. Pavyzdžiui, rūkymas ankstyvame amžiuje stabdo plaučių vystymąsi – taip šie gali neišaugti iki įprasto dydžio, o taip pat ir susilpnėti jų funkcijos. Tai negailestingai priveda prie kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų – tarp jų dažniausiai ir astma, nuolat besikartojantis bronchitas.
Geriausia – atsisakyti kuo anksčiau
Visgi, nepaisant šių pavojų, mokslininkai pripažįsta – laiku metus rūkyti, jaunas organizmas dar gali išvengti žalos. O minint lapkričio 18-ąją, tarptautinę nerūkymo dieną, kviečiama prisiminti, kokie sveikatos pokyčiai laukia atsisakius cigaretės.
Pirmasis teigiamas poveikis pasimato jau po 20 minučių nerūkymo. Tiek laiko užtenka, kad kraujospūdis ir pulsas sumažėtų. Po 12 valandų nuo paskutinės cigaretės toksinų ir anglies monoksido koncentracija kraujyje smarkiai sumažėja, o deguonies lygis pakyla iki normalaus. 24 valandos be cigaretės stipriai sumažina širdies priepuolio riziką. Po dviejų parų nerūkymo atsistato uoslė, skonio pojūtis, maistas atrodo gardesnis, grįžta apetitas.
Prabėgus 3 mėnesiams, atsiranda daugiau energijos, galima nubėgti ilgesnius atstumus, smarkiai pagerėja plaučių būklė. O po metų be cigaretės širdies priepuolio rizika sumažėja perpus, gerokai sustiprėja imuninė sistema. Tada belieka išlaukti 15 metų ir neliks jokio cigarečių pėdsako. Tuomet širdies ligų ir infarkto bei insulto rizika bus tiek pat sumažėjusi kaip ir tų, kurie niekada nerūkė.
Padėti vaikams privalo tėvai
Minėti faktai liudija svarbią tiesą. Cigarečių žala yra tokia didžiulė, jog organizmui po rūkymo prireikia penktadalio vidutinės gyvenimo trukmės grįžti prie normalių funkcijų. Tačiau kaip tai paaiškinti paaugliams?
Atsakymą turi su jaunimu dirbantys specialistai. Jie sako – tėvai nuo pat ankstyvos vaikystės turėtų ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, mokyti savarankiškai ieškoti išeičių susidūrus su problemomis, priimti teisingus sprendimus. Būtent laiku įdiegus tinkamas vertybes, sukūrus palankią aplinką, paskatinus atžalas mokytis bei užsiimti mėgstama veikla, visa tai gali padėti paaugliams atsispirti žalingiems įpročiams.
Tuo tarpu suaugusiajam sužinojus, kad jo atžala rūko, nereikėtų vaiko kritikuoti ir priekaištauti. Verčiau kalbėtis su juo apie rūkymo keliamus pavojus, išsiaiškinti, kodėl jis apskritai pradėjo rūkyti.
Galbūt taip kyla noras jaustis stipresniu, draugauti ir pritapti, o gal rūkymas yra tarsi nusiraminimo būdas? Ne veltui paaugliai dažniausiai ir pradeda rūkyti dėl draugų įtakos, noro pritapti ar netgi išgyvenus draugų atstūmimą, patyrus patyčias.
Todėl tik nuoširdžiai bendraudami su savo vaikais, išklausydami ir suvokdami tikrąsias rūkymo priežastis, galime rasti sprendimą bei žengti dar toliau. Pavyzdžiui, skatinti vaikus už teigiamus pokyčius, apdovanoti, susikurti taisykles ir jų laikytis visiems šeimos nariams.