Apie Alytaus paštą, kelius Dzūkijoje, geležinkelius, istorinį aerodromą, laivybą Nemune ir 5G Alytausgidas.lt interviu su LR susisiekimo ministru

Prie Alytaus centrinio pašto, ilgus dešimtmečius veikusio Pulko gatvėje, žmonės dar būriuojasi, tačiau rugsėjo 1-oji yra ta diena, kai pagrindinio pašto vieta Dzūkijos sostinėje – jau kita.

Apie permainas pašte, Alytaus apskrities kelių sankryžose, o taip pat apie dabartines ir apie galimas naujas Dzūkijos gyventojų galimybės susisiekti geležinkeliu, oru ir vandeniu Alytausgidas.lt kalbasi su LR susisiekimo ministru Mariumi SKUODŽIU.

– Ministre, ką galite pasakyti dėl centrinio Alytaus pašto uždarymo ir naujos koncepcijos pašto atidarymo?

• Lietuvos pašto skyrių visoje Lietuvoje modernizavimas inicijuojamas įgyvendinant ilgalaikį investicinį pašto tinklo kokybės gerinimo planą ir bendrovės veiklos strategiją. Alytus nėra išimtis.

– Modernizuojamos ir sankryžas, dėl to mažėja eismo įvykių, tačiau turime ir vieną tokią ties Miroslavu (Alytaus rajone), pakeliui į Seirijus, Lazdijus. Žiedas gal ir sumažino žūčių, traumų skaičių, tačiau pastaraisis mėnesiais į jį tarsi ant podiumo užvažiavo ne po vieną automobilį. Anksčiau medikų pagalbos yra prireikę ir užsieniečiams. Kaip manote, ar blogai suprojektuotas žiedas, eismo įvykiai nutinka dėl kitų priežasčių?

• Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis (LAKD), ši sankryža yra valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai 11,64 kilometre. Prieš įrengiant žiedinę sankryžą joje buvo „juodoji dėmė“ – rekonstravus į žiedinę sankryžą juodosios dėmės neliko. Tai rodo, kad sankryžos rekonstrukcija stipriai pagerino eismo saugą. Ši sankryža suprojektuota vadovaujantis galiojančiais norminiais dokumentais ir atitinka juose nustatytus reikalavimus. Įvažiavimą į žiedinę sankryžą, manau, lemia ne projekto trūkumai – tai gali būti vairuotojų neatidumas ir pašaliniai veiksmai vairuojant.

– Minėjote „juodas dėmes“ mūsų keliuose. Jūsų nuomone, ar Dzūkijoje pakankamai padaryta dėl eismo saugumo, žūčių keliuose, eismo įvykiuose praktinės prevencijos, ne informacinių kampanijų, o saugesnių kelių projektavimo, žiedų, stebėjimo kamerų ir pan. priemonių prasme?

• LAKD duomenimis, Dzūkijos kelių „juodosiose dėmėse“, nustatytose pieš trejus metus ir anksčiau, buvo įrengta lenkimą ribojanti, frezuota skiriamoji juosta. Šiuo metu vyksta vidutinio greičio kontrolės sistemų įrengimo darbai. Taip pat įrengta jau minėta žiedinė sankryža ties Miroslavu krašto kelyje Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai (kelių Alytus–Seirijai–Lazdijai, Seirijai–Balkasodis–Tolkūnai ir Tolkūnai–Miroslavas–Buckūnai sankirtoje).

Pastaraisiais metais buvo nustatyta viena juodoji dėmė – avaringoje sankryžoje krašto kelio Nr. 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus 25,6 kilometre (šalia Daugų, sankirtoje su vietinės reikšmės keliais). Kelių direkcija šią sankryžą planuoja pertvarkyti pagal prioritetinę vieno lygio sankryžų pertvarkymo eilę.

– Pagaliau pajudėjo kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijos reikalai, gal tuo pačiu galima būtų spręsti ir Dzūkijos sostinėje metų metus neišsprendžiamo aplinkkelio problemas?

• LAKD duomenimis, nustačius tokio aplinkkelio poreikį, būtina savivaldybės iniciatyva dėl tokio projekto įgyvendinimo ir tolesnis bendradarbiavimas su LAKD.

– Ką manote apie trečią kartą per paskutinius metus nuimtą ir vėl užkeltą geležinkelio viaduką Alytaus mieste, Naujojoje gatvėje. Gyventojų nuomone, tiek privačiame ūkyje, tiek versle taip atsitikę nebūtų, t. y. taupant lėšas darbai būtų suplanuoti ir atlikti vienu, o ne trimis priėjimais, kaip nutiko Alytuje.

• Projektą „Alytaus geležinkelio viaduko virš Naujosios gatvės rekonstravimas“, bendradarbiaudama su Alytaus miesto savivaldybe, įgyvendina „Lietuvos geležinkelių bendrovė AB „LTG Infra“. Susisiekimo ministerijos žiniomis, vadovaujantis projekto rangos darbų sutartimi, sudaryta su rangovu UAB „Alkesta“, darbai yra vykdomi, šiuo metu nėra numatoma darbų baigimo vėlavimo.

– Temų, liečiančių geležinkelį, Dzūkijoje yra daugiau.

Dėl „Rail Baltica“. Kas vystant tarptautinį geležinkelį teko Alytaus apskričiai?

Įgyvendinant tarptautinį „Rail Baltica“ projektą atkarpoje Kaunas – Lietuvos ir Lenkijos siena vykdomas teritorijų planavimo etapas: jau parengtos koncepcijos, ruošiamasi tolesniems žingsniams koncepcinių sprendinių viešinimui. Alytaus apskrityje taip pat planuojamos koncepcinės alternatyvos – su konkrečiais sprendiniais bus galima susipažinti specialiojo plano viešinimo metu. Be to, visuomenė turės galimybę teikti argumentuotas pastabas.

Planuojama, kad teritorinio planavimo darbai linijos modernizavimui ruože Kaunas – Lietuvos ir Lenkijos siena bus baigti iki ateinančių metų pradžios. Tuomet bus pradėtas kitas projekto įgyvendinimo etapas – žemės paėmimas.

– Dėl „Rail Baltica“ geležinkelio atšakų Alytus-Kaunas, Alytus-Vilnius perspektyvų. Ar greitasis geležinkelis, Alytų jungiantis su aplinkiniais didžiaisiais šalies miestais iš utopijos galėtų tapti realybe? Jeigu taip, kokiomis aplinkybėmis, kada?..

• Šiuo metu yra 1520 mm regioninė linija Alytus-Šeštokai, todėl ateityje, atsiradus patogiai infrastruktūrai, šia linija galima būtų atvykti traukiniu iš Alytaus į Šeštokus ir su persėdimu toliau keliauti „Rail Baltica“ geležinkeliu į Varšuvą, o iš pastarosios traukiniu lengvai pasiekti beveik visi kiti Europos didmiesčius.Įgyvendinant globalų „Rail Baltica“ projektą, jungtys Alytus – Kaunas ar Alytus – Vilnius nėra planuojamos.

– Alytaus kraštą didieji europiniai keliai iš esmės aplenkė – ne tik geležinkelis „Rail Baltica“,  tačiau ir kelias „Via Baltica“. Kaip manote, kodėl Alytus iškrenta ir pagrindinių, tarptautinių susisiekimo arterijų, jeigu nesutinkate su šia mintimi – argumenuokite?

• Alytaus apskrities gyventojai, be abejonės, pajus tiek greitojo geležinkelio „Rail Baltica“, tiek ir „Via Baltica“ teikiamą naudą. Planuojama, kad „Rail Baltica“ žemėlapyje Lietuvoje regioninės keleivių geležinkelių stotys nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos Kauno kryptimi galėtų įsikurti Šeštokuose (Lazdijų r.), Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Kaune, kur bus tarptautinė stotis. Regioniniai traukiniai ne tik atveš žmones iš regionų į didesnius miestus, bet ir sudarys sąlygas pasiekti greituosius traukinius.

Įgyvendinant pirmąjį projekto „Rail Baltica“ etapą, kuris baigtas 2015 metais, europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos link Alytaus apskrityje esančių Šeštokų, o taip pat Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kauno. Tad Alytaus apskritis buvo viena iš pirmųjų, kurią pasiekė europinis geležinkelis. Šeštokuose veikia stotis su terminalu, kuris yra ir bus pilnai išnaudojamas krovinių transportavimui bei regioniniam susisiekimui, įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą.

– Kokia ministerijos nuomonė yra dėl gelžkelio transporto atnaujinimo Druskininkuose, populiariausią mūsų krašto kurortą geležinkeliu sujungiant ir su kaimynystėje esančia Baltarusija?

• Susisiekimo ministerija palankiai vertina galimą geležinkelio plėtrą į Druskininkų miestą, įgyvendinant finansiškai ir ekonomiškai atsiperkantį, kaštų ir naudos prasme pagrįstą projektą. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pradėję techninį-ekonominį šios naujos linijos tiesimo bei keleivių ir krovinių vežimo potencialo vertinimą, tačiau dėl esamos geopolitinės situacijos geležinkelio linijos tąsos iki Baltarusijos sienos vertinimas yra sustabdytas.

– Jūsų vadovaujama ministerija, kaip paveldo, turizmo objektais, Lietuvoje rūpinasi siaurojo geležinkelio išlaikymu. Dzūkijoje tokio neturime, tačiau gal kokiu nors būdu ateityje ketinate palaykyti, pvz., tokius sumanymus, kaip susisiekimo, turizmo senaisiais gelžkeliais iniciatyvose, pvz., kaip asociacijos „Olita-Orany“ rengiamas Lietuvoje bene masiškiausias „Dviračių traukinys“, kasmet šimtamečiais geležinkelio pylimais sujungiantis Alytų (Olitą) ir Varėną (Orany) ar pan.?

• Susisiekimo ministerijai svarbu, kad siaurukas, kaip unikalus objektas, būtų išsaugotas, neštų didžiausią naudą valstybei ir taptų patraukliu turistams objektu. Ateityje būtų galima svarstyti apie turistinį maršrutą, susijusį su geležinkelio istorijai reikšmingomis vietomis Lietuvoje, įskaitant ir Alytaus kraštą, tačiau kol kas konkrečių projektų nėra.

– Ministre, turime ir daugiau istorinių susisiekimo vietų, pavyzdžiui istorinį Alytaus aerodromą, be pertraukų veikiantį nuo 1939 m. LR bendrojo plano sprendiniuose 2030 metams yra numatytas ir oro transporto bei infrastruktūros vystymas, t. y. plėtoti veikiančius civilinius aerodromus siekiant juos panaudoti tarptautinio ir vietinio susisiekimo, sporto ir pramoginiams tikslams, o tarp tokių Pietų Lietuvoje minimas ir Alytaus aerodromas. Kokia nuomonė dėl oro transporto bei infrastruktūros vystymo jame?

• Susisiekimo ministerija nėra minimos LR Bendrojo plano sprendinių dalies rengėja ir negali vertinti sportinės ir bendrosios aviacijos aerodromų ar jų infrastruktūros vystymo galimybių. Alytaus aerodromo ar jo turto klausimas labiau adresuotinas pačiai savivaldybei, kaip aerodrome esančio turto valdytojai.

– Grįžkime ant žemės. Daug kalbėjome apie susisiekimo Alytuje, Dzūkijoje praeitį, dabartį, pabaigai – keli klausimai apie komunikacijų ateitį.

Dėl elektrinių miesto autobusų. Ką ministras rekomenduotų įsigyti Alytui?

• Atsižvelgiant į Europos sąjungos teisinį reglamentavimą, aplinkosaugos reikalavimus ir Lietuvoje šiemet liepą įsigaliojusį Alternatyviųjų degalų įstatymą, Susisiekimo ministerija rekomenduoja, kad būtų įsigyjami netaršūs – elektra, vandeniliu ar biodujomis varomi autobusai.

– Gal siūlytumėt pirkti mūsų gatvėse jau reklamuotą kinišką ar kitą užsienietišką, o gal Lietuvoje pagamintą?

• Konkretaus elektrinio autobusų gamintojo pasirinkimas turėtų būti vertinamas pagal tai, kokia planuojama tokio elektrinio autobuso dienos rida, maršrutai, kokie galimi tokio autobuso įkrovimo sprendimai ir jų kaina, pvz. ar autobusas būtų įkraunamas nakties metu įkrovimo stotelėje autobusų parke, ar vertinant jo per dieną nuvažiuojamą atstumą ir maršruto dažnumą įkrovimas būtų reikalingas sustojimo taškuose ar pan.

Taip pat reikėtų įvertinti, kiek savivaldybės suformuluotus reikalavimus atitinka vietos ar užsienio gamintojų pasiūlymai. Spręsdama dėl autobusų įsigijimo, savivaldybė taip pat galėtų įvertinti ne tik autobusų įsigijimo, bet ir jų nuomos galimybes.

– 5G ryšys, kurio plėtra – taip pat jūsų ministerijos kompetencijų srityse, kur ir nuo kada jis veiks Alytuje, Dzūkijoje?

• 5G ryšį Lietuvoje diegia mobilaus ryšio operatoriai. Tiksliausiai jie galėtų atsakyti į šį klausimą.

– Paskutinis klausimas. Legendinė nuotrauka iš 1921 m., lygiai prieš šimtą metų Alytuje, Nemuno upėje, įamžino keleivinį laivą „Vilnius“. Dėl laivybos atgaivinimo perspektyvų, jeigu tokių ministras mato, Nemuno upės dalyje žemiau Kauno, t. y. ruože tarp Nemuno kilpų (Prienų, Birštono, Punios), Alytaus, Nemunaičio, Merkinės, Druskininkų ir Liškiavos.  

• Nemuno pritaikymas laivybai, tiek kroviniams vežti, tiek pramoginei laivybai ir turizmui – vienas iš prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Nemuno upės aukštupyje per artimiausius metus planuojama pagerinti laivybos sąlygas šiuo metu jau eksploatuojamuose ir intensyviai laivybai naudojamuose keliuose, kur nebuvo vykdyti seklumų ir kitų kliūčių šalinimo darbai (Birštone ir Druskininkuose), po to numatoma tęsti kelio tvarkymo darbus, siekiant sujungti eksploatuojamu vandens keliu Birštoną su Balbieriškiu, Punia ir Alytumi, Druskininkus su Merkine, Nemunaičiu ir Alytumi.

Vieni iš svarbiausių infrastruktūros sukūrimo tikslų – Druskininkų mišrios paskirties uosto (prieplaukos), po to panašaus uosto ar prieplaukos Alytuje įsteigimas, Kauno marių keleivinės prieplaukos išplėtimas iki uosto statuso. Paraleliai, būtų vystomas pramoginių ir keleivinių prieplaukų tinklą kitose patraukliose laivybai vietovėse – Birštone, Prienuose, Punioje, Alytuje, Nemunaityje, Merkinėje, Druskininkuose, Liškiavoje ir kt.

Nemuno upė aukštupyje Dzūkijoje, atskirose atkarpose, yra ne tik sekli, bet ir akmeninga, todėl būtina pašalinti akmenis iš vandens kelio zonos, taip pat atlikti seklumų šalinimo darbus. Tam tikslui nuo kitų metų bus pradėta naudoti speciali technika, kuri dirbs kaip tik Nemuno aukštupyje.

– Ministre, ačiū už atsakymus.