Birželio 23-iąją, minint Lietuvos sukilimo datą, Alytuje susirinko istorijai, krašto praeičiai neabejingi piliečiai.
Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija per radiją buvo perskaityta 1941 m. birželio 23 d.
Lietuvos sukilimas ir buvo surengtas pasinaudojant 1941 m. birželį prasidėjusiu Vokietijos – Rusijos (SSRS) karu, kai Raudonoji armija traukėsi iš Lietuvos, taip pat ir iš Alytaus, kur nuo 1939-ųjų veikė karo tikslams naudojamas aerodromas ir tankų divizija.
Sukilimo 80-mečio proga ant Šaulių namų pastato S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Alytuje, prie Lietuvos šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus 1-osios rinktinės užrašo, atidarytas lietuvių aktyvistų fronto Dzūkijos sostinės sukilėlių kuopos vadavietei pažymėti skirtas simbolis.
Užrašą pašventino Alytaus dekanas, kunigas Arūnas Užupis.
Trispalvis gėlių vainikas padėtas prie paminklo, skirto sukilimo dalyviui, tuomečiam Alytaus miesto komendantui Domininkui Jėčiui (1896—1947).
Prieš trėmimus vykdžiusią Sovietinę valdžią bei Raudonąją armiją sukilę lietuviai nukentėjo ir nuo Vokietijos.
Birželio 23-25 d. Alytuje, kaip spėjama, vokiečių kariuomenė sušaudė per pusšimtį sukilėlių ir nužudė dar apie kelis šimtus miestelėnų.
D. Jėčys ir kiti sukilimo dalyviai vėliau buvo apkaltinti kolaboravimu su hitlerininkais ir iki šių laikų yra minimi Alytaus apylinkų žydų žudikų sąrašuose.
Susijęstraipsniai
