Kas čia taip smirda? Nuo savaitės pradžios vieni kitų klausinėjo alytiškiai.
Skaitytojai kreipėsi ne kartą ir pageidavo išsiaiškinti, kas šį kartą „pakvėpino” miestą.
Dėl nuolatinio mėšlo dvoko Dzūkijos sostinėje į aplinkosaugininkus kreipėmės antradienį.
„Patvirtiname gavimą. Registracijos numeris AD4-21060”, – antradienį į redakcijos užklausą sureagavo Aplinkos apsaugos departamentas.
Kadangi anksčiau panaši smarvė sklisdavo, kai trąšoms žemdirbiai naudodavo mėšlą iš paukštyno, aplinkosaugos specialistų užklausėme, kas nutiko šį kartą.
- Iki pat ketvirtadienio vakaro mėšlo dvokas, vietomis aktyvesnis nei savaitės pradžioje, buvo jaučiamas įvairiose Alytaus miesto vietose.
„Aplinkos apsaugos departamentas apie šią situaciją žino. Turimais duomenimis, Alytaus rajone veikianti žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“ tręšė laukus paukščių mėšlu”, – penktadienį portalą informavo aplikosaugininkai, patikslinę, kad tai nėra aplinkosauginis pažeidimas.
„Taip, nuėmę derlių, žemes šią savaitę tręšėme paukščių mėšlu”, – patvirtino ŽŪB „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas.
„Atžalyno“ agronomas Aloyzas Jonikaitis paskaičiavo, kad į žemes, kur šią vasarą augo avižos, kviečiai, pupos, rapsai, žirniai, šią savaitę buvo įterpiamas paukščių mėšlas. Šis, pasak specialisto – gerokai organiškesnis, tvaresnis už mineralines trąšas, be to turintis daug būsmiems derliams turinčių naudingų medžiagų (azoto, kalio, fosforo), tačiau ir specifinio kvapo.
Remiantis mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui.
- Pasak „Atžalyno“ agronomo, šią savaitę organinės trąšos buvo įterpiamos į 200 hektarų žemės. Tam buvo panaudota 1 tona paukščių mėšlo, t. y. po 5 kg vienam hektarui.
Nors mėšlo įterpimo į žemę procesas momentis, jis trunka kiek ilgiau nei mineralinių trąšų purškimas, todėl ir smarvė, vėjams į pučiant į miesto pusę, buvo jaučiama įvairiose vietose, ne tik mikrorajonuose, bet ir pačiame centre.
Tiesa, „Atžalyne“ dirbantis, o Alytuje gyvenantis A. Jonikaitis sako, mėšlu „kvepiančio“ oro mieste nepajutęs. Jeigu taip ir nutiko, „be š… nebus grūdo“, – sako A. Žėkas.
