2023 m., minėdamas Alytaus miesto vardo pirmojo rašytinio paminėjimo 675-metį, kai 1348-aisiais Alytaus buvo įvardintas kaip Alštatas (vok. – Áltstadt, liet. – Senamiestis).
Matyt, senas miestas tas Alytus, jei dar prieš tiek metų vokiečiai jį laikė ne šiaip miestu, o miestu, kurį vadino tiesiog Senamiesčiu.
Dainava (Dzūkija) šiemet švenčia ir krašto metus.
Terra Deynowe (liet. – Dainavos žemė) – taip prieš 770 metų (1253 m.) karaliaus Mindaugo koresponcencijoje Livonijos kryžiuočiams pirmą kartą raštu buvo pavadintas mūsų kraštas.
Tai – ne visos dzūkų datos, o viena pagrindinių alytiškiams, kada ir švenčiamas miesto gimtadienis – šis savaitgalis, kaip prieš 442 metus (1581-aisiais) Alytus pirmą kartą tavo miestu gavęs Magdeburgo (savivaldos) teises ir herbą (balta rožę).
Balta rože, pagaminta iš sidabro, kasmet apdovanojami Alytaus miesto kultūros premijų laureatai. Laurai šiemet atiteko bei fotografei Dovilei Balčiūnaitei-Svirskei (Miško motei), Rimui Jočiui ir jo dukrai Justinai Jočytei-Orinienei bei Alytaus muzikos mokyklos simfoniniam orkestrui „Svajonė“.
ATNAUJINTA
„… Kas būtų Alytus be mūsų, kas būtume mes be Alytaus?“, – šventės atidaryme retoriškai klausė Nerijus Cesiulis.
Vicemerė Jurgita Šukevičienė paskelbė naująjį Alytaus miesto garbės pilietį, iš Šiaulių rajono kilusį statybininką Julių Antaną Žuką, miesto tarybos narių įvertintą už „didelius nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Alytaus miestui“.
Pilietis paskaičiavo, kad Dzūkijos sostinės statybose praleido daugiau nei pusšimtį metų ir dėkojo už įvertinimą.
Pirmąjį muzikinį numerį dovanojo Eglė Černiauskaitė-Malinauskienė, akompanuojama „Svajonės“ orkestro, atlikusi Alberto Antanavičiaus-Šekspyro kūrybos dainą apie miesto sodą.
Taip pat buvo paskelbta Alytaus žurnalistų skyriaus metų žmogaus apdovanojimų laureatė.
Iškilmingosios dalies pabaigoje nustambėjo minėto orkestro ir Alytaus dainininkių atliktas miesto himnas., prie kurio, grodamas gitara, prisidėjo ir vienas šio kūrinio autorių Andrius Abromavičius.
