Magdeburgo teisių gavimo sukakties minėjimą, dar vadinamą Alytaus miesto gimtadieniu, kasmet birželį pradeda iškilmingi apdovanojimai, o vieni garbingiausių – kultūros premijos laureatų pagerbimas.
Šiemet kandidatų netrūksta.
- Pasiūlyti aštuoni pavieniai asmenys (vienas – po mirties), vienas kūrybinis duetas ir netgi visas simfoninis orkestras!
Už aktyvią paskutiniųjų dvejų kalendorinių metų kūrybinę ir/ar meninio ugdymo veiklą, reikšmingus pasiekimus, puoselėjant Alytaus miesto kultūrą ir garsinant miestą šalyje bei užsienyje, apdovanoti premijomis pasiūlyti:
Dovilė Balčiūnaitė-Svirskė (kūrybinis pseudonimas – Miško motė), fotografė.
D. Balčiūnaitė-Svirskė teikiama už itin aktyvią kūrybinę veiklą – Alytaus – Lietuvos 2022 metų kultūros sostinės (ALKS) renginių, kultūros įvykių talentingą įamžinimą fotografijose, Alytaus miesto kultūros pristatymą, garsinimą šalyje ir užsienyje. 2021–2022 m. įamžino 121 renginį. Jų akimirkos sugulė į beveik 10 tūkst. parengtų spaudai, sklaidai, ekspozicijai nuotraukų, kurios atrinktos iš daugiau kaip 150 tūkst. kadrų. Sukūrė ALKS 2022 reklaminių kampanijų nuotraukas – jos puošė įvairias erdves, autobusų stoteles. Ir pasibaigus ALKS projektui jaunesnės kartos kūrėja išskirtiniu žvilgsniu, atsakingu profesionaliu darbu toliau pildo svarbiausių Alytaus kultūros įvykių metraštį.
- D. Balčiūnaitę-Svirskę pasiūlė Alytaus miesto kultūros ir meno taryba.
Rimas Jočys ir Justina Jočytė-Orinienė, muzikai, knygos „Dzūkijos krašto pučiamųjų orkestrai“ autoriai.
Knygoje apie Dzūkijos orkestrus pateikta daug metų kruopščiai rinkta medžiaga, liudininkų pasakojimai, autentiška spaudos apžvalga, autorių prisiminimai, kolegų pastebėjimai. Leidinys atskleidžia svarbius Alytaus istorijos puslapius, apimančius visą šimtmetį. Jis labai lauktas ir reikalingas muziejams, muzikos mokytojams, kultūros darbuotojams, išeivijoje gyvenantiems alytiškiams, kadaise grojusiems Alytaus orkestruose. Orkestrų istorija pagrįsta daugybe dokumentų, fotografijų, istorinių šaltinių ir publikacijų analize.
- R. Jočį ir J. Jočytę-Orinienę pasiūlė Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyrius.
Rūta Mekišaitė, choreografė.
Alytaus jaunimo centro šokių studijos „Rūta“ vyresnioji mokytoja ir vadovė, Alytaus „Šaltinių“ progimnazijos meninio ugdymo (šokio) vyresnioji mokytoja, kasmet organizuojamos tradicinės Dzūkų dainų ir šokių šventės režisierė, tekiama premijai už puikų jos vadovaujamų šokių grupių, auklėtinių parengimą, nuolatinį sėkmingą dalyvavimą konkursuose, laimėtas prizines vietas, ne tik Alytaus, bet ir visos Dzūkijos šokėjų subūrimą. R. Mekišaitė šokio meno paslapčių moko įvairaus amžiaus alytiškius – nuo ikimokyklinio amžiaus iki tol, kol norisi patiems. Ji yra subūrusi merginų ir moterų tautinių šokių grupes – apie 100 linijinių šokių šokėjų.
- R. Mekišaitę pasiūlė Jūratė Petrauskienė.
Rasa Stanevičiūtė, etninės kultūros puoselėtoja, istorikė, etnografė.
Alytaus kraštotyros muziejaus Etnografijos-inografijos skyriaus vedėja, per pastaruosius metus įgyvendino ne vieną prasmingą projektą, aktualizuojantį Dzūkijos krašto nematerialųjį paveldą, atliko reikšmingų mokslinių tyrimų (aprašyta leidiniuose: „Dzūkų divonai“, „Dzūko genomo beieškant“), tyrinėjo tiek materialiosios (audimo tradicija), tiek dvasinės (moterų sapnų pasakojimai) dzūkų kultūros aspektus, parašė ne vieną straipsnį, surengė parodas „Lininiai dzūkų abrūsėliai“, „Riduolėliai“, „Dzūkų divonai“, „Mediniai stebuklai“ ir kt.
- R. Stanevičiūtę pasiūlė Alytaus kraštotyros muziejus.
Šokių studijos „Aušrinė“ vadovė Aušra Saulevičiūtė.
2022 m. „Aušrinė“ pasaulio čempionate „IDO World Show Dance“ (Lenkija) paauglių ir suaugusių kategorijose iškovojo 2 sidabro medalius, „Lietuvos talentų“ realybės šou laimėjo 3 vietą su šokiu „Tiltai“, skirtu Alytui, 2022 m. Lietuvos kultūros sostinei. Kasmet „Aušrinės“ organizuojamas tarptautinis šokio festivalis „Kalbame šokiu“ 2022 metais buvo vienas didžiausių Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės 2022 „Atvirų tiltų“ platformos renginių, jis sukvietė geriausius šalies ir užsienio šokėjus, kūrėjus, atlikėjus ir cirko artistus.
- A. Saulevičiūtę pasiūlė Jolita Kastenskienė ir Aida Rasymienė.
Svetlana Žadeikienė, etninės kultūros puoselėtoja.
S. Žadeikienė – aktyvi visuomenininkė ir kūrybinga asmenybė, puoselėjanti etninę kultūrą, folkloro ansamblio „Žvangucis“ narė, dzūkų tarmės puoselėtoja. S. Žadeikienė veda edukacijas dzūkų tarme, yra 4 knygelių dzūkų tarme autorė.
- S. Žadeikienę pasiūlė asociacija etnoklubas „Žvangucis“.
Šioje kategorijoje bus skirtos dvi kultūros premijos.
Už ypač svarbią ilgametę kultūrinę ir aktyvią kūrybinę veiklą kultūros premijas pasiūlyta suteikti:
Loretai Petravičienei, galerininkei.
L. Petravičienė jau 22 metus Alytuje vykdo Loretos galerijos veiklą, miesto gyventojams ir svečiams suteikia galimybę ne tik įsigyti meno kūrinių ar priemonių eksponuoti paveikslus, bet ir užsiima savarankišku visuomenės kultūriniu švietimu, kuris reikalauja asmeninių žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Nuo galerijos įkūrimo 2000 m. L. Petravičienė suorganizavo daugiau kaip 80 meno parodų, savo darbus Alytuje eksponavo ne tik Alytaus, bet ir Lietuvoje pripažinti dailininkai, juvelyrai, lėlininkai, keramikai, fotografai. L. Petravičienė ne tik siekia kurti, palaikyti ir plėtoti meno rinką Alytaus mieste, ji jau trečiąjį dešimtmetį bendrauja su žymiais Lietuvos menininkais, garsina Alytaus miesto vardą savo galerijos veikla, skleidžia lėtosios kultūros patirtį – dažnas galerijos svečias palieka galeriją kiek daugiau sužinojęs apie menininkus, jų kūrybą, meno prasmę mūsų visų gyvenimuose.
- L. Petravičienę pasiūlė Irma Žvinakienė ir Gintarė Markevičienė.
Alytaus muzikos mokyklos simfoniniam orkestrui „Svajonė“.
Nuo 2013-ųjų, kai kolektyvui buvo įteikta pirmoji Alytaus mietso kultūros premija, „Svajonė“ nuėjo dar 10-ies metų aktyvios, Alytų ir Lietuvą garsinančios kūrybinės veiklos kelią. Iki 2015 m. orkestrą ugdė ir jam dirigavo Alytaus miesto garbės pilietis Pranas Stepanovas (1945–2015), 2015–2021 – Karolis Variakojis, 2021 m. pab. Paulina Bakšaitė, nuo 2022 m. – Vytautas Kiminius. Kasmet nuo 2008 m. orkestras koncertuoja tarptautiniame Dainavos šalies muzikos festivalyje, nuo 2006 m. – naujametiniai koncertai Alytaus kultūros centre, menų šventėse vaikams „Skambantis spalvų miestas“, koncertai „Sakralinės muzikos valandos“ Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje, 2014 m. tiesioginis muzikinis tiltas Alytus (Lietuva) – Ročesteris (JAV), koncertiniai turai Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Vengrijoje, Belgijoje. 2022 m. orkestro muzikavimas su pasaulinio garso violončelininku prof. David Geringu, Borowsky šeimos ansambliu iš JAV. Orkestras „Svajonė“ pakviestas naujam iššūkiui – gastroliuoti JAV 2024 metais.
- Orkestrą pasiūlė Alytaus miesto kultūros ir meno taryba.
Vidui Simanauskui, chorvedžiui.
V. Simanauskas jau kelias dešimtis metų prisideda prie Alytaus regiono kultūrinės veiklos plėtros bei puoselėjimo, vadovauja 50-mečio jubiliejų paminėjusiam „Varsos“ meno kolektyvui (šiuo metu kameriniam chorui „Varsa“), taip pat Alytaus kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių chorui „Atmintis“. V. Simanauskas tarptautinio Dainavos šalies muzikos festivalio iniciatorius ir vadovas. Šis festivalis – vienas žymiausių Alytaus regiono renginių, jis vyksta jau 21-ąjį sezoną. V. Simanauskas ne vienerius metus inicijuoja Dzūkų dainų ir šokių šventes, suburia Dzūkijos regiono chorinės muzikos kolektyvus.
- V. Simanauską pasiūlė Alytaus kultūros centras.
Vytautui Kolesnikovui (1948–2021 m.), paveldosaugininkui, dailininkui, politikui (po mirties).
Už indėlį į kultūrinį Alytaus miesto gyvenimą pačiais įvairiausiais aspektais – švietėjišku, meniniu, paveldosaugos, visuomeniniu. V. Kolesnikovas – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyvis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Mokslo, švietimo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, Kultūros pakomitečio pirmininkas. 1997–2011 m. dirbo Kultūros vertybių apsaugos departamento Alytaus teritorinio padalinio vadovu, buvo dailės paveldo vertinimo ir kultūros vertybių tvarkymo darbų ekspertas. Ilgus metus kauptą asmeninį archyvą, dokumentus, susijusius su Alytaus miesto sąjūdžio veikla, padovanojo Alytaus kraštotyros muziejui (eksponuota parodose „Alytaus sąjūdžio atminties ženklai“). Tapyba – dar viena V. Kolesnikovo domėjimosi ir saviraiškos sritis, būdas reflektuoti savaip pamatytą ir apmąstytą pasaulį. Parodose dalyvavo nuo XX a. 9 dešimtmečio, jų surengė įspūdingą kiekį. V. Kolesnikovas savo lėšomis išleido 2 knygas – „Tapyba, keramika“ (2015 m.), „Lietuvos persitvarkymo sąjūdis Alytuje 1988–1990“. Svarbiausi apdovanojimai: Lietuvos nepriklausomybės medalis 2000 m., LDK Gedimino ordinas Karininko kryžius 2009 m., G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas 2021 m.
- V. Kolesnikovo kandidatūrą pasiūlė G. Markevičienė.
Šioje kategorijoje bus skirta viena kultūros premija.
Sprendimą, kam abejose kategorijose atiteks trys šių metų kultūros premijos savo posėdyje priims Alytaus miesto savivaldybės kandidatų į Alytaus miesto savivaldybės kultūros premiją atrankos komisija.