Europos paveldo dienos Lietuvoje kasmet vyksta rugsėjį. Senojoje Alytaus dalyje paveldo temos aktualios kone visus metus, ypač tose vietose, kur gyventojai nori keisti buitį, pvz., jungtis prie miesto komunikacijų ar pan., o tam reikalingi vadinamojo kultūrinio sluoksnio tyrimai.
Su šia problema pastaraisiais metais susidūrė ir I Alytaus gyventojai. Kai kurie prie miesto nuotekų tinklų besijungiantys pirmalytiškiai laukia antrojo ar net trečiojo archeologinių kasinėjimų etapo. Pirmieji vyko prieš daugiau nei metus, tad mažiausiai jau tiek vėluoja ir prisijungimo darbai.
Kaip redakciją informavo Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo Alius Baranauskas, tyrimus atlieka atestuoti archeologai, gavę Mokslinės archeologijos komisijos išduotą leidimą atlikti tyrimus, tyrėjus susiranda ir dėl atlygio susitaria užsakovas (Alytausgidas.lt pastaba – šiuo atveju savivaldybės įmonė Dzūkijos vandenys, į ją dėl komentaro kreipėmės), o departamentas šiame procese nedalyvauja.
Kokią senosios Alytaus miesto dalies teritoriją prižiūri, stebi departamentas?
Į registrą kaip pavienis objektas įrašytas namas Jiezno g. 2 (kodas registre 21840), kurio vertingųjų savybių pobūdis architektūrinis, todėl saugoma jo išvaizda, tvarkybai taikomi paveldosaugos reikalavimai.
Kaip atskiri archeologijos paveldo objektai įrašyti Alytaus kapinynas (kodas registre 16245) ir Alytaus piliakalnis su gyvenviete (kodas registre 22599).
„Esant poreikiui juose vykdyti žemės judinimo darbus, privalo būti atlikti archeologiniai tyrimai“, – perspėja A. Baranauskas.
Kaip pagal paveldą skirstoma kita I Alytaus teritorija?
I Alytaus teritorijoje į Kultūros vertybių registrą įrašyta Alytaus senojo miesto vieta (unikalus kodas KVR 33722), statusas – registrinis, objekto reikšmingumo lygmuo – regioninis.
Vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis: žemės ir jos paviršiaus elementai su kultūriniu sluoksniu iki 1,6 m storio juodos smėlingos žemės su archeologiniais radiniais.
„Tai reiškia, kad apibrėžtoje teritorijoje negalima vykdyti žemės judinimo darbų neatlikus archeologinių tyrimų. Jokio kitokio teritorijos skirstymo nėra“, – sako A. Baranauskas, patikslindamas, kad departamentas nereglamentuoja šioje teritorijoje esančių pastatų architektūros, vertingas kultūrinis sluoksnis objekte – tai, kas yra po žeme.
Deja, kultūrinis sluoksnis dešiniakrančiame Alytuje, pasak Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – labai sužalotas įvairių statybų metu, o taip pat apie 1980 metus tvarkant dabartinę miesto aikštę.
2007-2008 m. I Alytuje buvo ištirtas 117 kv. metrų plotas, taip pat griautiniai XVIII amžiaus žmonių kapai šiaurės vakarų dalyje į pietus nuo Šv. Liudviko bažnyčios, už dabartinio šventoriaus ribų. Dalis kapų buvo sunaikinta tiesiant ir rekonstruojant Ramybės gatvę, Nemuno slėnio šlaitas ir terasos užstatyti pastatais.
Daugiausia radinių I Alytuje pastaraisiais metais yra radę profesoriaus Broniaus Dakanio vadovaujama grupė, prieš renovaciją kasinėjusi I Alytaus aikštę.
Šios teritorijos tyrimų ataskaita metiniame 2008-ųjų leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“.
Pasak su ataskaita susipažinusio A. Baranausko, kultūriniame I Alytaus sluoksnyje aptikta daug įvairaus laikotarpio archeologinių radinių, būdingų akmens amžiaus bei I tūkstantmečio gyvenvietėms ir XVI-XVIII amžių senamiesčiui.
Nors kultūrinis sluoksnis permaišytas, sluoksnio paviršius – labai sužalotas ir iš darytų 27-ių šurfų sluoksnio horizontai nepaliesti vos trijuose, aikštės teritorijoje, keturiose vietose, pavyko aptikti senųjų pastatų pamatus, mūrytus iš didelių lauko akmenų, rištų kalkių su raudonų molio plytų duženomis skiediniu.
Koks nors vienas unikalus radinys I Alytaus aikštės vietoje neišskirtas, rasta daugybė ilgą ūkinės veiklos laikotarpį atspindinčių radinių: titnago skeltės, labai įvairių laikotarpių monetų, lipdytų ir žiestų indų šukių, plokštinių koklių fragmentai, peiliai, skiltuvai, batų apkaustai, kalvio darbo vinys, sagos, stiklo, porceliano radiniai ir kt.
