Po pokalbių su mokesčių specialistais, klaidas pripažino bei savanoriškai deklaracijas patikslino 80 bendrovių – į biudžetą jos sumokėjo daugiau nei 135 tūkst. litų mokesčių. Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Alytaus AVMI) informuoja, kad analizuojant bendrovių ir gyventojų teikiamų deklaracijų duomenis bei lyginant juos su valdomų duomenų bazių informacija nustatyta, kad 2008-2010 metais daugiau kaip šimtas Alytaus apskrities bendrovių, pirkusių prekes ar paslaugas iš gyventojų, galimai neteisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius nuo deklaruotų išmokėtų sumų. Susisiekus su įmonėmis bei jas informavus apie netikslumus, 80 įmonių savanoriškai patikslino deklaracijas bei sumokėjo daugiau nei 135 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio.
Alytaus AVMI, nuodugniai išanalizavusi valdomą informaciją, nustatė, kad kai kurios bendrovės 2008-2010 metais vykdė įvairius sandorius su gyventojais, kurie individualia veikla vertėsi turėdami verslo liudijimą, suteikiantį teisę prekes parduoti ar paslaugas teikti tik fiziniams asmenims. „Tokių Alytaus apskrities juridinių asmenų 2008 metais buvo 34, 2009 metais – 23, o 2010 metais – 20. Mokesčių specialistams susisiekus su mokesčių mokėtojais ir informavus apie nustatytus netikslumus, deklaracijas patikslino ir savanoriškai mokesčius sumokėjo apie 70 procentų bendrovių“, – aiškino Alytaus AVMI viršininko pavaduotoja Zita Jarmalienė.
Alytaus AVMI primena, kad bendrovė, vykdydama sandorius su gyventoju, visada privalo įsitikinti ar šio turimas verslo liudijimas suteikia teisę parduoti prekes ar paslaugas juridiniam asmeniui. Jei gyventojas turi tokios rūšies verslo liudijimą, yra sumokėjęs fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, tuomet bendrovei papildomų mokestinių prievolių neatsiranda. Tačiau jei šio turimas verslo liudijimas leidžia sandorius vykdyti tik su kitais gyventojais (t.y. mokestis sumokėtas tik už iš tokios veiklos rūšies gaunamas pajamas), tuomet bendrovė, pirkdama paslaugas ar prekes iš gyventojo privalo pati už jį apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, pagal tuo metu galiojantį tarifą A klasės pajamoms. Tuo pačiu primintina, kad bendrovė iš gyventojų negali pirkti tokių paslaugų, kokias ji pati teikia savo klientams.
„Kai kurie mokesčių mokėtojai, ginčiję mokesčių administratoriaus pateiktus pastebėjimus ir nesutikę tikslinti mokėtinas gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų sumas, bus toliau stebimi, o kai kuriuos iš jų mokesčių specialistai nuodugniai patikrins“ – įspėja Zita Jarmalienė, pažymėdama, kad ypač atidžiai bus kontroliuojama, ar bendrovės nebandė mažinti mokėtinų mokesčių, slėpdamos darbo santykius, formaliai juos maskuojant sandoriais su verslo liudijimą turinčiais gyventojais“.
Pažymėtina, kad dar 2007 metais VMI viešai pasisakė, kad netinkamas darbo santykių įforminimas, slepiant juos civilinėmis sutartimis, mokestinių prievolių nekeičia. Darbo santykių slėpimas sudarant sutartis su neva individualią veiklą vykdančiais gyventojais tuo metu vyravo nekilnojamojo turto perleidimo tarpininkavimo, rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausų, statybų veiklos ir kitose paslaugų teikimo srityse. 2008-2010 metų analizė parodė, kad daugiausiai paslaugų bendrovės „pirko“ iš gyventojų, kurie tik kitiems gyventojams galėjo statyti naujus statinius, nuomoti patalpas, įrenginėti ir remontuoti elektros įtaisus, vykdyti projektinius – konstruktorinius darbus.