Kiuresare – Voru – Narva – Cesis: tokiu maršrutu keliavo Alytaus kraštotyros muziejaus paroda „Mūsų protėvių dvasia … Alytaus miesto ir rajono piliakalnių dvasia“. Kai Saremos saloje Kiuresarės muziejuje praėjusių metų vasarą buvo atidaryta paroda skirta Alytaus miesto ir rajono piliakalniams, negalvojome, kad pradedame ilgą parodos kelią po Estijos ir Latvijos muziejus.
Buvo malonu, kai kolegos iš Kiuresarės pranešė, kad paroda domisi ir kiti Estijos muziejai. Sulaukę pasiūlymų iš Voru bei Narvos muziejų, juos priėmėme. Norėjosi mūsų krašto pasididžiavimą – piliakalnius parodyti, atverti kelius į juos visokiomis prasmėmis kuo didesniam potencialių turistų, žiūrovų ratui. Tačiau vien tik entuziazmo neužteko, nes reikėjo lėšų šioms parodoms pervežti, pristatyti.
Padėti mums sutiko Gediminas Jegelevičius, UAB „Vita Baltic International“ vadovai Vladislavas Gunevičius bei Kazimieras Sventickas, ūkininkas Algirdas Jusas, Šv. Angelų Sargų bažnyčios klebonas Arūnas Užupis. Tai pat UAB „Alytaus duona“, kurios kepykloje kepta „Proginė“ duona „papirkdavo“ ne vieną parodos lankytoją. Bendromis pastangomis pavyko įgyvendinti seniai puoselėtus planus keistis parodomis su kitų šalių muziejais. Šią parodą Estijoje aplankė virš 20 tūkst. lankytojų.
Šiandien galėtume išleisti savo, su Alytaus piliakalniais susieta, dviejų metų klajonių ir prisiminimų knygą, kurioje tilptų tai, kas kitur neužrašyta, kas lieka sąmonės kertelėse ir nuotraukų fragmentuose. Neišdildomai atmintyje liks po pirmo parodos pristatymo Narvos pilyje sutiktų lietuvių turistų išsakyti įspūdžiai, išreikštas jų palaikymas, pasivaikščiojimai po viduramžius menančią pilį su bemaž kilogramą sveriančiais mums patikėtais pilies raktais. Taip pat saloje esančio Valjala piliakalnio bei 1345 m. kalavijuočių statytos Maasilinn pilies griuvėsių praeities dvelksmas – pamenu, kai po apsilankymo Valjalą piliakalnyje nusprendėme, kad kur beeksponuotume parodą aplankysime bent po vieną to krašto piliakalnį.
Rugsėjo mėnesį parodą eksponuojant rytinėje Estijos dalyje, Voru kraštotyros muziejuje patyrėme mielą miestelio jaukumą ir šiltą sutikusių kolegų priėmimą. Tada parodos pristatyme dalyvavę Voru savivaldybės mero pavaduotoja, kultūros įstaigų darbuotojai, miestelio gyventojai gyrė išskirtinę parodos atidarymo ceremoniją, parodos informatyvumą ir ypač puikų vizualinį jos pateikimą.
Muziejaus darbuotojai atsižvelgdami į mūsų prašymą supažindinti su savo krašto piliakalniais maloniai mums pasisiūlė aprodyti gražiai tvarkomas Rouge miestelio apylinkes bei ežerų, miškų ir klonių apsuptyje, aukštame kranto kyšulyje stūksantį V – XI a. Rouge piliakalnį. Didelį įspūdį paliko garsaus estų kultūros veikėjo, rašytojo ir daktaro Friedricho Reinholdo Kreutzvaldo memorialinis muziejus. Bendraujant su kolegomis įdomu buvo aptarti, jų rengiamas edukacines programas, pasidalinti patirtimi, rengiant muziejines ekspozicijas, aptariant fondų saugyklų problemas.
Trečioje parodos pristatymo vietoje XIII – XV amžiaus pilyje įsikūrusiame Narvos muziejuje, skirtingai negu prieš tai, dalyvavome parodos uždarymo ceremonijoje, kurioje pristatėme neseniai pasirodžiusį parodos katalogą. Narva pasitiko mus snieguotais gatvių tuneliais ir rūškanu dangumi, bet muziejuje mes buvome laukiami.
Kolegos pasidžiaugė, kad turime galimybę pristatyti savo parodą ne tik Lietuvoje, kad leidžiame parodų katalogus, o parodos uždaryme dalyvavę miestiečiai besidomėdami mūsų krašto piliakalniais žadėjo, kada nors juos tikrai aplankysiantys.
Uždarymo kulminacija tapo trumpos liaudies dainų varžytuvės, į kurias aktyviai įsijungė parodos lankytojai. Parodos uždarymą užbaigėme jau tradicija tapusiu, iš apeiginio kaušo alaus ragavimo ritualu. Atsisveikindami pasižadėjome nenutraukti užsimezgusio bendradarbiavimo.
Grįždami iš Narvos Latvijoje užsukome į Cesio Istorijos ir meno muziejų, nes sekanti parodos „Mūsų protėvių dvasia… Alytaus miesto ir rajono piliakalnių takais“ sustojimo vieta – Cesis. Su muziejaus direktore apžiūrėjome muziejaus restauruojamas sales ir naują netradicinę parodinę erdvę, kurioje prasidėjus sezonui tradicinio Muziejų naktų renginio metu muziejaus lankytojai galės susipažinti su mūsų krašto piliakalniai. Palikę savąją parodą, iš Cesio parsivežėme parodą, skirtą Latvijos Respublikos vėliavai. Ši paroda Alytuje bus atidaryta Alytaus Miesto šventės dienomis.
Po viso nuveikto darbo – gausybės surinktos istorinės ir žodinės informacijos, po ekspedicijose ir vizitų metu nuvažiuotų tūkstančių kilometrų norisi tikėti, kad mums pavyko savo piliakalniais „užkabinti“ ir pakviesti į savo kraštą Estijos bei Latvijos gyventojus, keliautojus bei užmegzti artimesnius ryšius su Baltijos šalių muziejininkais. Manome, kad ateityje mūsų laukia ne vienas bendras projektas.
Artūras Balčiūnas, muziejininkas