Nutikus įvykiams, susijusiems su žmonių netektimis, įvairi žiniasklaida elgiasi savo nuožiūra. Vieni, laikydamiesi rašytų ir nerašytų savitvarkos susitarimų, pasitenkina kukliu aukų inicialų įvardijimu, kiti, ar siekdami populiarumo, ar vedini komercinių tikslų – skausmo kupinas istorijas „pardavinėja“ be jokių skrupulų.
Įvairius, tiek vietinės, tiek respublikinės žiniasklaidos atstovų veiksmus gėlėjome stebėti sekdami įvykius, susijusius su smurtiniu trylikametės alytiškės merginos išėjimu anapilin. Bent jau save gerbiantys interneto portalai šioje situacijoje laikėsi etiškai. Aišku, neatsakingus arba įžeidžiančius skaitytojų komentarus trinti kartais tenka… Laikraščiams turbūt būna sunkiau – ką jau išspausdinai – atgal juk nesugrąžinsi.
Jūsų dėmesiui pateikiame Zenono Kiudulo straipsnį. Jame apžvelgiama šiuolaikinė Lietuvos žurnalistika – mėginama ginti, autoriaus nuomone, „etiškesnius“ spaudos leidinius, apeliuojama į nežabotą interneto žiniasklaidos komentatorių „laisvę“, tačiau iš esmės publikacijoje atspindimos tos tendencijos, kurios mūsų šalyje yra vyraujančios ir verčiančios susimąstyti.
… Na ir įdomiu laiku gyvename. Perteklinės informacijos laiku. Visur pilna knygų, žurnalų, laikraščių, plakatų, reklaminių skelbimų ir t.t. Ausys girdi, akys mato įvairios paskirties imtuvais transliuojamas laidas. „Na ir kas čia tokio, visa tai įprasta“, – pasakytų daugelis krašto gyventojų. Taip tai taip, bet egzistuoja ir apsikeitimo informacija priemonė, Tokia prisijungimo galimybė sukuriama ir prie elektroninių laikraščių.turinti grįžtamąjį ryšį. Vadinasi ji internetas. O tai yra pasaulinis kompiuterinis tinklas, kuriuo vyksta duomenų apsikeitimo operacijos.
Informacija ne tik gaunama ir keliauja į vieną pusę, bet tuo pačiu keliu galima pateikti ir savo sukurtus duomenis (nuomonę). Štai čia ir yra pats įdomumas, nes įgyjama reali galimybė aktyviai dalyvauti tuose internetiniuose puslapiuose, kurie sukuria prisijungimo „vartelius“. Tai štai, „atsiverti“ tokį elektroninį laikraštį kompiuterio ekrane ir skaitai jame parašytus straipsnius. Kai koks nors straipsnis sukelia emocijas, komentarų laukelyje jos ir yra „išliejamos“. Dažnai nesirenkant nei žodžių, nei įvertinant jų sukeliamų pasekmių. O juk šiuos komentarus skaito ir kiti tuo pat metu prisijungę dalyviai (skaitovai).
Vyksta grandininė reakcija, yra apsikeičiama naujomis nuomonėmis ir ne vieną kartą. Tokių komentatorių skaičius kinta ir priklauso nuo temos aštrumo. Be abejo, tai lyg ir savotiškas pasirinkto straipsnio temos reitingavimas. Juo komentatorių skaičius didesnis, tuo ir temos aktualumas didesnis. Visa tai rodo, kad dalyviai nėra abejingi ir aktyviai reiškia savo nuomonę viena ar kita žurnalisto aprašyta tema. Tokią praktiką galima vertinti keliais aspektais. „Garo nuleidimas“. Dalyviai komentuodami išsilieja, pritaria straipsnio autoriui ir tuo pasitenkina.
Realių pasiūlymų teikimas. Dalyviai turi įvairios gyvenimo patirties ir siūlo savo asmeninį aprašytos situacijos sprendimo variantą. Piktavališki komentarai. Štai čia jau reikia įvertinti įstatyminę aplinką. Ar ji konkrečiu komentaru pažeidžiama, ar ne? Pagrindinius viešosios informacijos skleidimo ir skelbimo principus nustato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Jis taikomas visoms informavimo priemonėms. Jame minimos ir kelios institucijos, padedančios realizuoti įstatyme skelbiamas nuostatas.
Šio įstatymo 45 straipsnyje minima Vyriausybės įgaliota institucija, 46 str. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, 47str. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, 49 str. Žurnalistų etikos inspektorius. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija – viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Yra juridinis asmuo. Turi patvirtintą Kodeksą. Žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimas, tarpusavio ginčų nagrinėjimas tarp žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų dėl Kodekse skelbiamų nuostatų pažeidimų, įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą, priežiūra.
Daugelį elektroninių laikraščių straipsnių rašo žurnalistai, profesionaliai renkantys ir rengiantys medžiagą, o juos komentuoja asmenys, neturintys nieko bendra su žurnalistika. Be to, jie komentarą rašo iš karto, todėl neturi laiko savo reiškiamos nuomonės gilesnei ir platesnei analizei. Rašymas dažniausiai vyksta spontaniškai, užplūdus emocijoms. Ta aplinkybė geriausiai išryškina komentuojančio asmens išsiauklėjimą ir vidinę pasaulėžiūrą. Negalima atmesti ir retkarčiais pasitelkiamos bravūros savo įvaizdžio sustiprinimui, bet vis dėlto tai yra labai reti atvejai.
Todėl vis daugėja prašymų įvertinti asmenų parašytus elektroninius komentarus tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymo požiūriu. Nelengvas darbas vien iš raštu išreikštos minties nustatyti, kokie motyvai, aplinkybės, pagaliau individo būsena paskatino jį taip pareikšti ir ar tikrai jis taip ir norėjo pareikšti, kaip yra pateikta. Jei už viešame leidinyje patalpintą straipsnį atsakomybę prisiima jį parašęs žurnalistas arba redaktorius, tai elektroninio komentaro tikrą „autorių“ dar reikia identifikuoti.
Kas gali patvirtinti, kad vardu ir pavarde elektronines žinutes pasirašinėjantis asmuo yra tikrai tas, kuo prisistato. Dabar daugelis asmenų turi kompiuterį arba mobilų kompiuterį ir per interneto tinklą gali iš bet kokio fizinės tinklo aprėpties taško prisijungti prie bet kurios populiarios elektroninės svetainės. Tokios didelės prisijungimo galimybės labai išplečia komentatorių ratą. Kartu padidėja ir manipuliavimo vardais tikimybė. Ir vis dėlto tiek stacionaraus, tiek bevielio interneto technologijos paplitimas labai pakeitė bendravimo įpročius. Atsiranda pagunda mažiau kreipti dėmesį į etikos nuostatomis pagrįstą nuomonės išreiškimą, vaizdo ir garso pateikimą ir lyg pasiteisinti tuo, kad skubėta pateikti atsiliepimą.
Kiekvieno asmens išsiugdyti etiški bendravimo įgūdžiai visada padės išvengti nemalonių siurprizų. Tokios etikos nuostatos, kaip pagarba gyvybei, rūpinimasis tiek savo paties, tiek ir kitų asmenų sveikata ir saugumu, kito asmens nuomonės tolerancija, mandagus elgesys, platus individo interesų laukas (jei šalia esantis yra laimingas, tai ir tau tenka dalis tos laimės, o kad taip įvyktų, ir pačiam reikia pasistengti), asmenybės poveikis visuomenės egzistencijos principų tobulinimui, visuomenės egzistencijos principų pripažinimas ir per tai savęs kaip bendruomenės nario realizavimas. Tada ir esamos bei išrastos naujos technologijos, jų sukurtos galimybės, neiškreips etiško žmonių bendravimo…