Alytaus kraštotyros muziejaus istoriko Vilmanto Dunderio duomenimis, istoriniuose šaltiniuose dažniausiai minimi 1931 ir 1958 metų Nemuno potvyniai. 1931-aisiais didžiausia Lietuvos upė Alytuje pakilo 6,73 metro (Merkinėje – 7,41 m, Nemunaityje – 6,8 m, Birštone – 6,21 m).
Muziejininko atmintyje – ir 1979-ųjų potvynis. Tuomet Vilmantas buvo dvylikametis, kai senosios Alytaus „Maisto“ skerdyklos sienas Upelio gatvėje plovė upės srovė. Tiesa, pastarasis Nemuno išplaukimas ties buvusia Kriaušiaus rėva istoriniuose šaltiniuose minimas retai. Be minėtos vietos patvinusi upė ties Alytumi dar graužia Kiaulės, Paršiuko, Kuilio, Avino rėvas, taip pat Kaniūkų (128 krašto kelio), Antano Juozapavičiaus, kol kas Bevardžio (turėjo būti Tūkstantmečio) tiltų konstrukcijas ir „Olita-Orany“ gelžkelio griuvėsius.
Šalia geležinkelio tilto gyvenęs Antanas Vaclovas Goštautas prisimena kiekvieno didesnio potvynio metu nunešamą tiltelį per Mirgrausėlės, įtekančios į Nemuną, upelį. A. V. Goštautas gimė 1958-aisiais. Būtent tais metais iš krantų išsiveržęs Lietuvos upių tėvas nuo žemės nuplovė Algirdo Goštauto namą.
„Dėdė dar mėgino namą vytis valtimi, bet jau buvo vėlu – tesimatė stogas, o visas būstas nuplaukė Kauno link“, – šeimos nelaimę pasakoja verslo konsultantu Alytuje dirbantis ponas Antanas Vaclovas. Po 1958-ųjų gamtos stichijos naują pastogę Goštautai perkėlė į saugesnę vietą – toliau nuo upės, arčiau Piliakalnio.
Didelis potvynis vyko ir 1946 metais. Apie Alytų duomenų neturima, bet Druskininkuose pakilęs vanduo matavimo posto nulinį dėmenį viršijo net 9,9 m, Birštone – 7,8 m, Kaune – 8,57 m. Šio miesto rotušės aikštę Nemunas buvo užliejęs 1715, 1811, 1829, 1855 ir 1906 metais. Hidrometriniai stebėjimai žemupyje pradėti 1810 metais, o nuo 1896-ųjų periodiškai imta matuoti ir aukštupyje. Arčiausiai Alytaus esančios hidrologinės stotys įsikūrę Druskininkuose ir Nemajūnuose.
Keturioliktoje pagal ilgį Europos upėje, ypač aukštupyje, potvyniai nusilpo po Kauno hidroelektrinės atidarymo. Tačiau, kad ir nusekęs, Nemunas kaskart primena apie save ir iš įprastos vagos išplaukia su ledais, kurių storis neretai viršija pusę metro. Paskutinįkart beveik metrines lytis matėme 2004 metais. Ledas Nemune ilgiausiai yra išsilaikęs 152 dienas, tai vyko 1838-1839 žiemą.
Kaip jūs prisimenate Nemuno potvynius ties Alytumi (Dzūkija)?
Laukiame ir nuotraukų [email protected]
Susijęstraipsniai
