„Padėkit, užspringo kūdikis, ką daryti?” – pasigirsta išsigandusios moters balsas. „Koks jūsų tikslus adresas?” – klausia Bendrojo pagalbos centro operatorė ir, vos tik išgirdusi atsakymą, ramina, kad greitoji jau važiuoja. Ji paaiškina, kaip gelbėti mažylį: „Uždėkite kumštį ant pilvo, kitą delną uždėkite ant kumščio ir penkis kartus smarkiai spustelėkite”. Skambinančioji moteris atsidūsta: „Vaikas kvėpuoja.” Operatorė paprašo nepadėti ragelio, apžiūrėti mažylio burną ir išimti bet kokį matomą svetimkūnį. Pasigirsta durų skambutis – atvyko medikai.
Greita ir efektyvi pagalba
Į panašius skambučius su skubios pagalbos prašymais centro specialistams tenka atsiliepti po septynis tūkstančius kartų per dieną. Šiandien jau dvidešimt septynių savivaldybių gyventojai, paskambinę numeriu 112, kitame laido gale išgirsta „Bendrasis pagalbos centras” (BPC).
Pagrindinė šešerius metų Lietuvoje veikiančio BPC funkcija – užtikrinti, kad reikalinga pagalba skambinantįjį numeriu 112 pasiektų kuo greičiau ir efektyviau. Į skambutį atsiliepę operatoriai mato pagalbos prašančio žmogaus buvimo vietą, pranešimą apie įvykį jie nedelsiant perduoda visoms tuo atveju reikalingoms tarnyboms.
BPC ypač praverčia, kai prireikia kelių tarnybų – policijos, ugniagesių ir medikų pagalbos iš karto. Pavyzdžiui, per avariją sulamdytame automobilyje įstrigusiam žmogui užtenka surinkti vienintelį 112 ir į įvykio vietą atvyks visos trys tarnybos. Tokiais atvejais sutaupoma itin brangaus laiko.
Be to, centre dirbantys operatoriai yra išklausę specialius mokymus, todėl ir jie patys gali konsultuoti į kritines situacijas patekusius žmones. Sudėtingesniais atvejais BPC darbuotojai skambinantįjį sujungia su kitų tarnybų specialistais.
Vienas numeris visoje ES
Paskambinus numeriu 112 pagalbą galima išsikviesti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Vienodas pagalbos numeris Europos Sąjungoje veikia jau nuo 1991 m., o jo naudojimą reglamentuoja 2002 m. priimta ES direktyva.
Čia numatyta, kad ES piliečiai bendruoju pagalbos numeriu galėtų skambinti nemokamai. Todėl paskambinti numeriu 112 galima iš bet kokio veikiančio telefono aparato ar taksofono, o pagalbą išsikviesti mobiliuoju telefonu įmanoma net tuomet, kai į jį neįdėta SIM kortelė, išskyrus Austrijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur to negalima padaryti. Beje, nors Europos šalyse šis numeris naudojamas jau kone dvidešimt metų, nemažai žmonių apie jį vis dar nežino. Neseniai atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, tik ketvirtadalis europiečių žino, kaip išsikviesti skubią pagalbą ES teritorijoje.
Lietuviai šį pagalbos numerį žino geriau negu vidutinis europietis – atsitikus nelaimei, jį rinktų kas antras (48 proc.) šalies gyventojas. Tiesa, Lietuvoje naudoti seno tipo skirtingi tarnybų numeriai vis dar veikia, tačiau juos surinkus ateityje skambutis automatiškai bus nukreipiamas į 112. Šiuo metu tokie skambučiai į bendrą numerį nukreipiami Vilniuje ir Vilniaus rajone.
Nustato skambinančiojo vietą
Europos Komisija įpareigojo ES šalis techniškai sutvarkyti ryšį taip, kad būtų automatiškai nustatoma, iš kurios vietos skambinama numeriu 112.
Lietuvoje tokios galimybės buvo sudarytos prieš keletą metų, tačiau ilgą laiką nustatyti skambinančiojo numeriu 112 vietą iš mobiliojo telefono buvo galima tik Vilniuje ir jo apylinkėse. Dėl to, kad skambinančiojo vietos nebuvo galima nustatyti visoje šalyje, Europos Komisija prieš Lietuvą buvo pradėjusi pažeidimo procedūrą (Lietuvai grėsė apie 0,5 mln. eurų bauda). Beje, šiuo metu panašios sankcijos gresia ES senbuvei Italijai.
Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje BPC kartu su mobiliojo ryšio operatoriais tą trūkumą pašalino, ir skambinančiųjų iš mobiliųjų tinklų vietą tapo įmanoma nustatyti visoje šalyje, o Europos Komisija nutraukė teisnius veiksmus prieš Lietuvą.
Kaip aiškino BPC viršininkas Artūras Kedavičius, skambinančiųjų iš Vilniaus miesto ir miesto rajono buvimo vietą centro specialistai mato realiuoju laiku. Norėdami gauti informaciją apie kitus skambučius, BPC operatoriai pateikia specialią užklausą ir koordinates gauna po kelių akimirkų.
Be to, skambinančiojo mobiliuoju telefonu buvimo vietos nustatymo tikslumas skiriasi. Jeigu skambinama iš miesto teritorijos, kur mobiliojo ryšio bokštų įrengta daug, buvimo vietą galima nustatyti iki 50 m tikslumu. Tačiau skambinant iš kaimo vietovių, kur mobiliojo ryšio bokštų įrengta palyginti mažai, vietos nustatymo paklaida gali siekti iki kelių kilometrų.
Pasak A.Kedavičiaus, vietos nustatymo galimybėmis pasinaudoti tenka retai, mat dažniausiai patys žmonės nurodo įvykio vietą. „Vietos nustatymo paslauga itin praverčia, kai sulaukiama melagingų skambučių. Pavyzdžiui, jeigu skambinantysis sako, kad nuo tilto bando nušokti žmogus, tačiau BPC operatorius mato, kad pagal savo buvimo vietą skambinantysis negali matyti tos vietos apie kurią kalba, todėl situaciją greičiausiai išsigalvoja”, – kalbėjo BPC viršininkas.
Nori stiprinti kalbas
Silpnąja numerių 112 vieta visoje ES išlieka kalba. Minėtasis Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad kas dešimtas užsienyje numeriu 112 skambinęs respondentas nurodė patyręs sunkumų bandydamas susikalbėti su pagalbos centro operatoriumi. Dauguma atvejų paskambinus buvo kalbama lankomos šalies kalba.
Rekomenduojama, kad visi skambučių numeriu 112 operatoriai kalbėtų angliškai, o EK svarsto, kaip pagalbos centrai į skambučius galėtų atsiliepti kuo daugiau ES vartojamų kalbų.
Paskambinus į lietuviškąjį numerį 112, taip pat galima susikalbėti keliomis kalbomis. Kaip teigė A.Kedavičius, visi Vilniuje dirbantys operatoriai yra baigę anglų kalbos kursus, jie privalo mokėti ir rusų kalbą. Kai kurie pagalbos centro operatoriai taip pat moka lenkų, prancūzų, italų, vokiečių ir latvių kalbas. Kituose miestuose veikiančiuose pagalbos centruose stengiamasi, kad pamainoje dirbtų bent vienas žmogus, kalbantis anglų ir rusų kalbomis.
Keblumų gali kartais kilti ir su lietuvių kalbos tarmėmis. „Tenka perklausyti įrašus iš kokio nors Žemaitijos miesto. Prisipažinsiu, kartais suprantu tik kas ketvirtą žodį, todėl žmogui, kilusiam ne iš tų kraštų, atsiliepti į skambučius būtų sudėtinga”, – pasakojo A.Kedavičius.
Dar viena pagalbos centrų visoje ES naujove turėtų tapti automobiliams skirta pagalbos iškvietimo sistema „eCall”. Šiuo metu kuriama sistema po kelerių metų bus diegiama į kiekvieną naują automobilį, kuriam patekus į avariją bet kurioje ES šalyje, į tos šalies pagalbos centrus automatiškai išsiųs žinutę su įvykio vieta, informacija apie transporto priemonės pažeidimus. Ši sistema ES šalyse turėtų pradėti veikti 2014 metais. Panašūs sprendimai šiandien įdiegti BMW ir „Volvo” automobiliuose.
Ar žinote kad:
-šių metų vasario 11-ąją antrą kartą pažymėta ES 112 diena, skirta populiarinti 27 ES šalyse veikiančiam nemokamam skubios pagalbos numeriui 112;
-numerį 112 galima surinkti net tuomet, kai mobiliojo telefono klaviatūra yra užrakinta. Tai standartinė saugumo ypatybė, kurią į savo įrenginius yra įdiegę visi telefonų gamintojai