Už padėjimą sukčiauti savo vadovaujamos bendrovės „JL firma” vadybininkei, kuri siekė gauti didesnę motinystės išmoką, pasididindama darbo užmokestį, teisiama 43 metų alytiškė Loreta Marčiulaitienė kalta neprisipažįsta, o teisėsaugos pareigūnus bando šokdinti pagal savo dūdelę.
Alytaus rajono apylinkės teismui ji pareiškė išreikalauti iš ikiteisminį tyrimą atlikusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Alytaus skyriaus visus įmonės buhalterinius dokumentus, kurie buvo paimti tyrimo metu. Esą be šių dokumentų ji negalinti tinkamai gintis teisme.
FNTT Alytaus skyriaus viršininkas Zigmas Kačinskas trečiadienį lrytas.lt patvirtino gavęs raštą, kuriuo teismui privaloma pateikti visus apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir sukčiavimu įtariamos bendrovės dokumentus iki kito bylos posėdžio, kuris vyks kovo mėnesį.
Būtent šiuose dokumentuose FNTT tyrėjai surado akivaizdžius L.Marčiulaitienės ir jos bendrininkės „JL firmos” vadybininkės Jolantos S. nusikaltimo įkalčius – suklastotus įsakymus, neteisingai apskaičiuotas ir pateiktas ataskaitas bei mokesčių deklaracijas.
Įžūlios alytiškės nusikalstamą veiklą vykdė FNTT pašonėje Alytaus mieste – „JL firmos” ofisas įsikūręs netoli tyrėjų kontoros. Pati L.Marčiulaitienė naujo nusikaltimo metu turėjo dar neišnykusį teistumą – 2008 metais Kauno apygardos teismas moterį nuteisė už neteisėtą narkotinių kanapių sodinukų įsigijimą ir gabenimą per valstybės sieną.
Už fiktyvų darbą – fiktyvus atlyginimas
Ikiteisminį tyrimą FNTT Alytaus skyriaus teisėsaugininkai pradėjo 2009-ųjų sausį, kai gavo duomenų apie tai, kad buhalterinės apskaitos tvarkymu ir auditu užsiimančios bendrovės „JL firma” vadybininkė Jolanta S. siekia gauti padidintas motinystės išmokas. Tuo tikslu moters viršininkė, „JL firmos” direktorė L.Marčiulaitienė suklastojo įsakymą apie papildomą vadybininkės darbą ir neva už tai gautą atlyginimą.
Turimais duomenimis, L.Marčiulaitienė neva įpareigojusi, o vadybininkė Jolanta S. savaitgaliais papildomai dirbusi firmoje – tariamai rengusi buhalterinius dokumentus teismui firmos „Mugė” byloje. „JL firma” pagal sutartį tvarko „Mugės” buhalterinę apskaitą.
FNTT tyrėjus nustebino sukčiauti susiruošusių moterų įžūlumas: neva „Mugės” bylai dokumentus savaitgaliais rengusi Jolanta S. tą darbą dirbo tuomet, kai pačios „Mugės” byla jau buvo išnagrinėta teisme ir netgi priimtas joje nuosprendis.
Tačiau L.Marčiulaitienės pasirašytuose „JL firmos” įsakymuose teigiama, kad būtent tuo metu vadybininkė išeiginėmis dienomis sėdėjo darbe, už ką vėliau atjauti direktorė pavaldinei sumokėjo papildomą atlyginimą, kuris turėjo įtakos būsimai motinystės išmokai ir jos dydžio apskaičiavimui. „Tai veikiau įžūlumas nei neapsižiūrėjimas”, – mano FNTT Alytaus skyriaus viršininkas Z.Kačinskas, paklaustas apie šią bylos aplinkybę.
Finansiniais nusikaltimais kaltinama L.Marčiulaitienė ir anksčiau yra turėjusi ne vieną reikalą su teisėsauga. 2007 metų vasarą moters vairuojamą „VW Golf” tuomečiame Lazdijų pasienio kontrolės poste sustabdė muitinės pareigūnai. Iš Lenkijos į Lietuvą įvažiuojančiame automobilyje, tarp asmeninių moters daiktų, bagažinėje muitininkai rado paslėptus 350 vienetų kanapių sodinukų. Augalus moteris tikino įsigijusi Nyderlanduose asmeniniams tikslams ir neva nežinojusi, kad tai – draudžiamas narkotinis augalas, kurio turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Už šį nusikaltimą Kauno apygardos teismo paskirtą beveik 15 tūkst. litų baudą moteris moka iki šiol.
FNTT ir anksčiau tyrė ne vieną bylą, kurioje figūravo ir L.Marčiulaitienės pavardė.
Bendrovių „Mugė”, „Laseiva”, „Akmenių siena” veikla buvo užkliuvusi ir FNTT pareigūnams, ir prokurorams, ir net politikams. Lazdijų rajono žemdirbiai dar puikiai prisimena, kaip prieš kelerius metus L.Marčiulaitienės vadovaujama „Laseiva” supirkinėjo iš ūkininkų žemės ūkio produkciją ir už ją neatsiskaitydavo. Šimtams žmonių ši dabar jau bankrutavusi įmonė liko skolinga dešimtis tūkstančių litų. Dalį finansinių įsipareigojimų, pasak tuomet bankroto bylą administravusio Jono Čiginsko, ant savo pečių perėmė pati valstybė ir jos biudžetas – iš specialaus fondo, pasak administratoriaus, buvo kompensuota apie 30 proc. „Laseivos” skolų žemdirbiams.