Neatlygintina donorystė – kas tai? Dažnai reklamos ar plakatai gatvėje mus skatina padovanoti savo kraujo neimant jokių pinigų, tačiau retas iš mūsų į tai atkreipia dėmesį. Daugelis atėjusiųjų tampa donorais ir už tai gauna pinigus (tik dėl naudos, o ne vedami gerų tikslų).
Donorystė Lietuvoje
Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Jos direktyvose rekomenduojama nutraukti mokėjimą už kraują. Kad nereikėtų baimintis, jog nebeliks donorų, Lietuvoje tai daroma palaipsniui.
Nors donorystė mūsų šalyje pamažu populiarėja, tačiau tik 11% davusiųjų kraujo, tai darė neatlygintinai – neimdami jokio užmokesčio. Kasdieną Lietuvoje kraujo prireikia 120 žmonių, bet net šie skaičiai sunkiai beldžiasi į mūsų širdis – „man nereikia, o kiti gaus, kai reikės”. Šiuos žodžius turbūt esate ištarę ir Jūs – bet retas pagalvojote, o kai Jums reikės kraujo, galbūt nebus kam duoti? Galbūt kažkada tapęs donoru, išgelbėsite ne tik daugelio žmonių gyvybę, bet padėsite ir sau pačiam. Statistiškai, kas trečiam iš mūsų nors kartą gyvenime reikia perpilti kraują arba jo komponentus. Tad tikimybė, kad Jums arba Jūsų patiems artimiausiems žmonėms prireiks donoro kraujo, labai didelė, kad ir kokia maža bebūtų Jūsų šeima.
Kaip viskas vyksta?
Kiekvienas iš mūsų padaręs gerą darbą kam nors kitam nudžiungame, jog galime padėti ir suteikti progą nusišypsoti. Dar prieš keletą metų į šį gerų darbų sąrašą įrašiau kraujo donorystę, kuri visada man atrodė labai kilnus dalykas. Deja, kai pagaliau pasiryžau šiam žingsniui, likau nustebinta aplinkinių abejingumo. Daugybė mitų apie kraujo donorystę, kurie trumpomis akimirkoms nuvydavo visas gražias mintis šalin apie tai. Vis dėlto, nusprendžiau, kad daugeliui iš mūsų trūksta informacijos apie donorystę, o visas turimas žinias daugiausia sudaro gandai.
Visų pirma, kraujo donorystė, tai socialinis reiškinys, kai žmogus savanoriškai suteikia/paaukoja savo kraujo. Atėjusiajam į medicinos punktą duodama užpildyti anketa, o po to paimamas kraujo mėginys tyrimams, norint sužinoti ar kraujas yra tinkamas, ir ar bus leista tapti kraujo donoru. Šios priemonės reikalingos tam, kad būtų užtikrinta saugi donorytė. Saugi tiek donoro, tiek paciento, gausiančio kraują atžvilgiu. Tapti donorais gali toli gražu ne visi norintys.
Kiekvienas donoras duoda maždaug apie 450ml kraujo. Procedūros metu, kuri trunka maždaug 6 – 15 minučių, privaloma gulėti ant nugaros. Visa procedūra vyksta gan greitai ir patogiai, stengiamasi išvengti komplikacijų: galvos svaigimo, pykinimo. Rimtesnių komplikacijų beveik neiškyla – juk procedūrą atlieka aukštos kvalifikacijos ir kompetentingi gydytojai.
Po donorystės patariama bent kelias valandas pailsėti, gerti kuo daugiau skysčių, atsisakyti aktyvios veiklos. Daugelis medžiagų atsigamina tik po kelių dienų, o geležis – tik po kelių savaičių. Nors viskas skamba gan „baisiai”, iš tikrųjų medžiagų atsinaujinimas tik į naudą pačiam organizmui. Norint medžiagų apykaitą pagreitinti patariama gerti kuo daugiau vandens ir valgyti produktų turinčių angliavandenių.
Tapkite donoru ir Jūs!
Kraujo donorystė daugeliui tik vienas iš gerų darbų, galbūt net pareiga. Iš tikrųjų ji turi daugybę pliusų: tai trukdo geležies kaupimuisi, gali sumažinti pavojų susirgti širdies ligomis ir paskatinti raudonųjų kraujo ląstelių atsinaujinimą. Paaukodami vieną pintą kraujo, donorai efektyviai sudegina apytiksliai 650 kalorijų. Prieš donorystę tyrimams paimamas kraujo mėginys – tai kartu ir puikus būdas pasitikrinti ar nesergama kokiomis nors ligomis. Atliekami net aštuoniolikos ligų ir infekcijų testai.
Donorais gali būti asmenys nuo18 iki 65 metų, daugiausia jais tampa jaunimas ir studentai, bet visada laukiama įvairių amžiaus grupių žmonių apsisprendimo. Donoras neturi sirgti jokiomis užkrečiamomis infekcinėmis ligomis, negali vartoti tam tikrų vaistų, negali būti po chirurginės operacijos, taip pat negali būti sirgęs gelta, ar sverti mažiau negu 50kg. Nepilnamečiai taip pat gali paaukoti savo kraujo, bet tam jie turi turėti raštišką tėvų sutikimą. Tapti neatlygintinais donorais ir duoti kraujo galite kiekviename „Kraujo donorystės centre”. Alytuje šis centras įsikūręs Vilties g. 5, (antrame aukšte, įėjimas nuo poliklinikos pusės, viduryje pastato).
Kaskart gera padaryti naują gerą darbą iš savo sąrašo ir padovanoti kažkam šypseną. Kita vertus, reikia pagalvoti ir apie tai, kad nežinia kokioje situacijoje mes patys galime atsidurti, galbūt tie keli šimtai mililitrų to raudonojo skysčio padės ne vienam žmogui, ar net mums patiems. Prisijunkite ir nelikite abejingi ir Jūs!
Virginija Rakauskaitė
