Būsto paskolas siūlantys bankai aktyviau turėtų dirbti ne tiktai Vilniuje, bet ir Alytuje. Dzūkijos sostinė pagal paskolų portfelio augimą aplenkė net Kauną ir Klaipėdą.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojai iš bankų buvo paėmę iš viso 19,762 mlrd. litų būsto paskolų. Šiemet rugsėjo pabaigoje ši suma buvo 16 mln. litų didesnė.
Nors metų viduryje bendras būsto paskolų portfelis po truputį pradėjo mažėti, to negalima pasakyti apie Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Alytų.
Šiuose miestuose būstui paskolinama vis dar daugiau nei grąžinama.
Tuo tarpu vartojimui žmonės visuose miestuose skolinasi gerokai mažiau. Šių paskolų likutis per 9 mėnesius sumažėjo beveik penktadaliu – nuo 3,341 iki 2,766 mlrd. litų.
Iš viso šalies bankams skolingų žmonių sumažėjo nuo 776 iki 764 tūkst.
Alytus visus nustebino
„Kliento, kuris pirktų butą už paskolą, nebuvo jau kokius aštuonis mėnesius”, – tvirtino vienos didžiausių Alytaus nekilnojamojo turto agentūrų „Miroda” vadovė Rima Mitkienė.
Esą beveik visi žmonės dabar moka grynaisiais. Daugiausia tai užsienyje dirbantys ir pinigų susitaupę lietuviai.
Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad būsto paskolų likutis šiais metais Dzūkijos sostinėje padidėjo nuo 315 iki 319 mln. litų.
R.Mitkienė pastebi, kad visi didieji bankai, išskyrus „DnB Nord”, butą ar namą norinčius įsigyti alytiškius vertina labai priekabiai.
„Alytuje atpigus butams norinčių juos įsigyti padaugėjo”, – patvirtino „DnB Nord” banko atstovas Andrius Vilkancas.
Dviejų kambarių butai Alytuje daugiausia kainavo 2007 m. liepą – 180-230 tūkst. litų. Dabar tokį patį galima nusipirkti už 55-90 tūkst. litų.
Vilniuje – daugiausia pinigų
„Swedbank” skelbia, kad trijuose didmiesčiuose šiuo metu išduodama daugiausia būsto paskolų.
„Tai gali būti susiję su didesniu būsto, ypač naujos statybos, pasirinkimu ir galimybe pasinaudoti patraukliomis sąlygomis įsigyjant banko partnerių būstą”, – mano „Swedbank” atstovė Orinta Barkauskaitė.
Nekilnojamojo turto agentūros „OberHaus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigia, kad didmiesčiuose būsto paskolas ima maždaug pusė pirkėjų, o bendras Lietuvos vidurkis – tik 20-30 proc.
„Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – daugiausia pinigų ir žmonių. Todėl šiuo metu čia išduodama didžioji dalis paskolų.
Mažesniuose miestuose butai atpigę iki keliasdešimties tūkstančių litų, juose butą taupūs žmonės jau gali įsigyti ir be banko pagalbos”, – tvirtino S.Vagonis.
Butai toliau pinga
Vidutinė „Swedbank” būsto paskola šiais metais sumažėjo nuo 180 iki 160 tūkst. litų.
„OberHaus” duomenimis, butai didžiuosiuose miestuose šių metų lapkritį, palyginti su spaliu, atpigo maždaug 1 proc.
Per metus būsto kainos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sumažėjo apie 28 proc., o nuo aukščiausio kainų lygio 2007-ųjų gruodį – 37 proc.
S.Vagonis mano, kad ateityje būsto kainos priklausys nuo bendros ekonominės situacijos. Butai dar gali pigti iki kitų metų pavasario.
Martynas Čerkauskas („Lietuvos rytas”)
Susijęstraipsniai
