Nuo to laiko, kai informaciją žmonės ėmė perdavinėti laidais, tradicinis paštas įgijo daug konkurentų – ir elektroninį savo pakaitalą, ir kiekvieno kišenėje skambančius mobiliuosius telefonus. Rodos, pašto svarba žmogaus gyvenime yra sumažėjusi, o šiuolaikinis miestietis nebemoka teisingai užrašyti adreso ant voko. Tačiau atokioje kaimo vietovėje gyvenantis pilietis su tokiais teiginiais nieku gyvu nesutiks. Vis dėlto, ar nekyla pavojus vienkiemių pašto dėžutėms ateityje likti tuščioms?
Trūkstant lėšų šis liūdnas scenarijus jau ima pildytis, vis rečiau kaimo žmones pasiekia dienraščiai, pavyzdžiui, atsisakant juos pristatyti šeštadieniais, o pašto atstovai tvirtina, kad ir kitos korespondencijos pristatymas regionuose tampa nepelningu. Susidariusi situacija, kai regionuose mažėja pašto skyrių, perša mintį, kad šiai tarnybai būtina skubiai keistis, norint išvengti didelių nuostolių ir nenuvilti tų, kuriems paštininko apsilankymas – nepaprastai svarbus.
Paštui – naujų išbandymų metas
Vienas iš dažniausiai girdimų siūlymų paštui yra imtis teikti kuo įvairesnes paslaugas – kad į gyvenvietę atkeliavęs paštininkas įteiktų ir šeštadieninį laikraštį, ir vakarykštėje loterijoje laimėtus litus. O gal visuomenės nuomonės tyrimų agentūros vardu pasiūlytų atsakyti į kelis apklausos klausimus? Akivaizdu, kad visuomenė ir visa aplinka, kurioje veikia paštas, gerokai pasikeitė, todėl jo paslaugos turi būti iš naujo pritaikytos pagal visus šiuolaikinio vartotojo poreikius.
Kaimo vietovėse gyvenantiems piliečiams reikia ne tik tradicinių pašto paslaugų – tą įrodo ir kaimuose paštininkų išnešiojamos pensijos. Senoliai nei žinių, nei galimybių naudotis elektronine bankininkyste neturi, todėl džiaugiasi, kad jiems nereikia kas mėnesį vykti į artimiausią miestą, o pensiją ar pašalpą jiems atneša pažįstamas žmogus. Pasitaiko atvejų, kai pas vaikus į miestą išsikėlusi močiutė paštininkų prašo toliau nešti jos pensiją ir palikti kaimynei užuot pervedus ją į banko sąskaitą.
Geresnių laikų laukia ir pašto darbuotojai, kurių didžioji dalis gauna minimalų atlygį, o ši profesija reikalauja ir ištvermės, ir įgūdžių. Praėjusiais metais, kai pašto vadovybė pakeitė darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, „Lietuvos pašto” darbuotojai susibūrė į profesinę sąjungą. Dar ryžtingesnių priemonių ėmėsi savo teises nusprendę apginti 120 tūkstančių Didžiosios Britanijos karališkojo pašto darbuotojų – surengė streiką, atsiėjusį pusę milijardo svarų sterlingų nuostoliais.
Paštų konkurencija – jau ne už kalnų
Kaskart Lietuvai žengiant prie balsadėžės, pasigirsta nuogąstavimų apie rinkėjams nepristatytus pažymėjimus, laiku negaunančios sąskaitų skundžiasi ir verslo įmonės. Teikiamų paslaugų kokybę bendrai pakeltų analogiškas paslaugas teikiančių bendrovių atsiradimas. Atsisakius monopolio, gyventojai pašto paslaugų teikėją pasirinktų savo nuožiūra – dėl patrauklesnių kainų ar paslaugesnių paštininkų. Lietuvos atveju, kai rimtų investicijų į regionų infrastruktūrą nežadama, naujos kartos pašto paslaugos bent iš dalies užpildys atotrūkį tarp miestų ir provincijos vartotojų. O iš bandančių viena kitą aplenkti pašto tarnybų konkurencijos daugiausiai laimės regiono vartotojas – taip, tas pats, pas kurį keliauti dabar yra nepelninga.
Europos Sąjunga jau apsisprendė išlaisvinti pašto rinką iki šių metų pabaigos. Pavyzdžiui, kaimyninėje kurjerių pašto paslaugų sferoje konkurencija jau pakėlė kokybės lygį ir paskatino šio verslo plėtrą. Tiesa, Lietuvai dar suteiktas 2 metų pereinamasis laikotarpis.
Žinoma, atokiausiose vietovėse gyvenantys žmonės gali atrodyti nepelningi klientai ir trims, ir keturiems paštams – juk kitose Europos šalyse laikraštį gali tekti gabenti net ir į kalnus. Būtent dėl šios priežasties ES inicijavo visuotinės paslaugos įpareigojimą, pagal kurį ES šalių įstatymai garantuoja, kad visų piliečių korespondencija būtų priimama ir išduodama kasdien, penkis kartus per savaitę.
Visos šios iniciatyvos rodo, kad rytojaus paštas bus visai netoks, prie kokio esame įpratę, o šie pokyčiai neišvengiami ir labai reikalingi – tiek vartotojams, tiek darbuotojams. Naujosios technologijos negali išstumti paties pašto, tiesiog technologijoms pakeitus pasaulį, privalo pasikeisti ir pašto funkcijos. O kol jis tvarkosi su savo bėdomis, palaikykime bent simboliškai – kai svečiuositės kitoje Europos šalyje, nudžiuginkite artimuosius atviruku su linkėjimais.