Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio gyventojai jau turi naują įprotį – savaitgalio rytą skubėti į ekologiškų gėrybių turgelį. Pabrėžti savo produkcijos ekologiškumą stengiasi ir dažnas ūkininkas – ar tai būtų daržovės, ar ožkos pieno sūris. Atrodo nieko nuostabaus – ekologijos bumą išgyvena visas pasaulis. Tačiau ar ūkininkams užtenka prie savo produkcijos vien prilipdyti madingą žodį? Ką iš tikrųjų ši sąvoka reiškia? Kita vertus, galbūt gilias agrarinio ūkio tradicijas turinti Lietuva turi neblogą šansą pasinaudoti visoje Europoje suaktyvėjusia ekologiškos produkcijos paklausa.
Prekybininkai puikiai manipuliuoja ekologine terminija – užrašai ant pakuočių skelbia ir apie genetiškai nemodifikuotus produktus, ir apie natūralius jų ingredientus. Tačiau pats terminas „ekologiškas” reiškia specialias produkcijos gamybos taisykles, o kad jų buvo laikomasi – užtikrina sertifikatas, išduotas ekologiniam ūkiui ir pačiam produktui. Mūsų šalyje ūkius sertifikuoja viešoji įstaiga „Ekoagros„. Taigi, jei ant produkto matote jos sertifikato ženklą – produktas tikrai ekologiškas.
Kodėl Lietuva gali būti ekologiškos produkcijos šalis?
„Prieš 22 metus Lietuvai reikėjo pasirinkti, ar orientuotis į ekologinę žemdirbystę, ar eiti pramoninės šalies keliu. Buvome įsitikinę, kad nedidelė valstybė su savo žemės ūkiu bus įdomesnė visai Europai. Šiandien matome, kad neklydome – Lietuva pagal ekologiją savo žemės ūkyje lenkia ne tik kaimynus latvius, bet ir skandinavus”, – įsitikinęs programos „Tatula” direktorius Almonas Gutkauskas. Jo teigimu, Lietuvos ūkininkai yra padarę didžiulį įdirbį – ekologiniai ūkiai paplitę visoje Lietuvoje, o pirmauja – šiaurės rytų regionas (Biržų, Pasvalio, Kupiškio ir Panevėžio rajonai). Pasyviau ekologijos imasi sostinės apylinkių ūkiai.
Kaip skelbia dienraštis „Verslo žinios„, praėjusiais metais ekologiškai Lietuvoje ūkininkavo 1811 Lietuvos ūkininkų. Šiemet ekologiško ūkininkavimo pratęsti nepanoro 57 pernai šią veiklą vykdę ūkininkai, tačiau sulaukta 665 paraiškų naujiems ekologiškiems ūkiams sertifikuoti.
Aktyvėja ir vartotojų susidomėjimas. Lietuvos žmonės ima maitintis sveikiau. Juolab, kad daryti tą Lietuvoje pigiau nei kitose šalyse. Ekologiškais produktais prekiaujantys verslininkai tvirtina, kad mitas apie aukštas ekologiškų produktų kainas yra nepagrįstas – kainos paprastai yra aukštesnės nei turguje, tačiau žemesnės nei prekybos centruose.
2004 metais Europos Komisija priėmė veiksmų planą dėl ekologiškai švarių maisto produktų ir ekologinės žemdirbystės plėtros.
Eurostato duomenimis, tarp žemdirbystei skirtų plotų visoje ES apie 4 proc. sudaro ekologiniai ūkiai, tačiau jų kasmet daugėja. Iš 10 pasaulio šalių, pirmaujančių pagal ekologinius žemdirbystės plotus, net 7 šalys priklauso ES. Šiuo metu ekologinės žemdirbystės lydere laikoma Austrija – joje 14 proc. ūkių turi ekologinius sertifikatus, kai minimalus ES reikalavimas siekia tik 5 proc. Tačiau skaičiai liudija ir apie pačių austrų ekologišką gyvenseną – net 30 proc. suvartojamų ekologinių produktų ši šalis atsiveža iš svetur.
Ekologiški turgeliai – sveikesnė produkcija ar tik mada?
Ekologinius turgelius organizuojančios programos „Tatula” vadovas A. Gutkauskas sako, kad miestų centruose vykstanti prekyba ekologiškais maisto produktais yra svarbi kaip paskata visuomenei rinktis ekologišką gyvenimo būdą.
Svarbi ir savikontrolė, nes tik pavadinimas dar nepadaro produkto ekologišku – todėl ir ne visi turgeliai yra absoliučiai ekologiški. „Pavyzdžiui, mūsų turgelyje reikalaujama, kad ūkininkas prekiautų tik tais produktais, kurių ekologiškumas yra patvirtintas sertifikatu. Tai reiškia, kad uogoms išduotas sertifikatas dar neleidžia prekiauti trintomis uogomis ar uogiene. Jei ūkininkas nesilaiko šių taisyklių, iš pradžių įspėjame, o vėliau ir šaliname iš turgelio”.
Tačiau turgelių organizatoriai pripažįsta, kad žmonės retai kada stengiasi atskirti sertifikuotą ekologišką produkciją nuo tiesiog be tarpininkų iš ūkininko perkamų produktų. Natūralu, kad miestiečiai į turgelį dažnai skuba susitikti su pažįstamais ir pasirodyti prieš kitus, taip pat pabendrauti su pačiais produkcijos gamintojais – ko neįmanoma padaryti prekybos centruose. Be to, laikini turgeli išsiskiria savo atmosfera ir užpildo tas miesto erdves, kuriose iki tol viešpatavo automobiliai..
Susidomėjimas ekologija yra sveikintinas dalykas. Juolab, kad tai leidžia dar didesniam ratui žmonių įvertinti natūralios lietuviškos produkcijos vertę. Galime tik džiaugtis, kad Lietuva ekologinės žemdirbystės požiūriu turi abi obuolio puseles – ir natūralumą puoselėjančius ūkius, ir aiškius vartotoją saugančius standartus.
Ekologiški produktai yra …
- Daržovės ir vaisiai, išauginti nenaudojant sintetinių pesticidų, augimo reguliatorių irdažų, genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų pagamintų iš jų.
- Maisto produktai, apdoroti nenaudojant cheminių apdorojimo būdų, jonizuojančiųspindulių ar aukšto dažnio srovių.
- Gyvuliai, išauginti be sintetinių vaistų, genetiškai modifikuotų pašarų ir šeriami taippat ekologiškais produktais.