Varėnos rajono savivaldybės taryba nusprendė – nori gauti socialinę paramą, privalai už ją atidirbti, nenori nugaros lenkti – priklausančią paramą gausi ne grynaisiais, o natūra arba išvis jos akyse neregėsi. „Mano Dzūkijai” pasidomėjus, paaiškėjo, kad ir visoje Dzūkijoje paramos niekas šiaip sau nedalija.
Kas lenks nugarą?
Tvarka, telkianti gyventojus atlikti visuomenei naudingus darbus, Varėnos rajono savivaldybės buvo palaiminta dar prieš penkerius metus. Tiesa, niekas tuomet varu varėniškių dirbti nevarė. Tačiau nuo šiol tokia tvarka socialinės paramos gavėjams bus privaloma.
Vietos politikai nusprendė, kad darbingi, tačiau nedirbantys piniginę socialinę paramą už būsto šildymą, kompensacijas už šaltą ar karštą vandenį bei maisto produktus gaunantys kraštiečiai turės už tai ir atidirbti. Tas pats gresia ir vienkartinių ar socialinių pašalpų gavėjams. Šie asmenys turės tvarkyti aplinką, kapines, prižiūrėti gėlynus, valyti sniegą, šienauti ir valyti griovius, pakeles, sodinti medelius, juos genėti, švarinti paežeres, paplūdimius, šaltinius, rinkti šiukšles, teikti pagalbą seniems ir neįgaliems žmonėms, kasti duobes laidojamiems vienišiems asmenims bei pagelbėti organizuojant kultūrinius ir sporto renginius.
Varėnos rajono mero pavaduotojas Alvydas Valeiša nieko blogo tame neįžvelgė – juk darbas žmogų puošia.
„Žinokite, priešiškai nusiteikusių nėra. Geranoriškai sutinka už skiriamą paramą atidirbti. Laikai ne patys geriausi, taigi, patys suprantate. Konfliktų nėra, prievartos taip pat”, – dėstė Varėnos vicemeras.
Jo vadovaujamoje senūnijoje tokių „savanorių” jau užregistruota daugiau nei šimtas.
A. Valeiša tikino, kad varėniškių varu dirbti niekas nevarys, bet neslėpė – atsisakiusieji dirbti viešuosius darbus pinigų negaus.
„Be pateisinamos priežasties atsisakiusieji dirbti ar tinkamai neįvykdę įsipareigojimų vietoj socialinės pašalpos pinigais ją gaus maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, – aiškino Varėnos vicemeras ir pridūrė: – Jokia parama išimties tvarka nebus skiriama tik toms šeimoms, kurios neatitinka socialinės piniginės paramos skyrimo reikalavimų ir atsisako dirbti minėtus darbus.”
Būtina taisyti įstatymus
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas apie kolegų iš Varėnos savivaldybės iniciatyvą telkti visuomenę naudingiems darbams jau buvo girdėjęs. Ir ne tik – panaši tvarka prieš kelerius metus buvo įvesta ir Alytaus rajone.
„Seniau tokia tvarka ir pas mus buvo, vėliau primiršome. Kodėl? Gal todėl, kad pinigų lyg ir skirdavo pakankamai, o dabar jau nebeužtenka. Todėl gerą pusmetį ir mes taikome tokią sistemą – reikia paramos, ateik, prašyk, skirsime, jei tikrai yra poreikis, bet teks ir atidirbti. Galiu pasakyti, kad žmonės mielai sutinka, nes daugelis nori gauti grynų pinigų, o dirbti juk tenka visai nesudėtingus darbelius ir tik 4 dienas per mėnesį, po 4 valandas”, – pasakojo A. Vrubliauskas.
Visgi speciali komisija visuomet pasveria, ar šeima atitinka visus reikalingus paramai gauti kriterujus – ar žmonės darbingi, ar registruoti darbo biržoje, ar vienam šeimos asmeniui iš gaunamų pajamų padalinus tikrai netenka daugiau nei 350 litų, ar vaikai jau ūgtelėję ir pan.
Būna ir tokių bėdžių, kurie atidirbti už paramą nenori, bet ir be jos likti nėra nusiteikę.
„Tuomet tokiems asmenims siūlome kitą išeitį – priklausančią sumą atiduodame natūra, maisto produktais arba griebiamės kitų priemonių – siūlome šiltos sriubos lėkštę ir karštų patiekalų ateiti nemokamai pavalgyti į mokyklų valgyklas. Visai neremti sunkiai besiverčiančių kraštiečių mes negalime – Europos Sąjungos įstatymai neleidžia, bet manau, kad derėtų gerokai juos peržiūrėti -būtų ir daugiau aiškumo, ir mažiau galvosūkio, iš kur paimti produktus, rasti maitinimą ir panašiai”, – dėstė Alytaus rajono meras, kurio vadovaujamoje savivaldybėje naudingus darbus visuomenei kas mėnesį jau dirba per 100 „savanorių”.
Buvo „pirmosios kregždės”
Druskininkų savivaldybėje nepasiturintieji, tai yra, tie, kurių pajamos neviršija valstybės numatytos sumos – 350 litų, jau įpratę atidirbti už socialinę paramą. Kaip sakė kurorto savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Grigorienė, tokią tvarką jie įsivedė bene pirmieji šalyje – kone prieš 10 metų.
„Ar nėra prieštaraujančiųjų? Tokia tvarka pas mus jau taip seniai, nesusiduriame su priešgyniaujančiais. Jei nenori dirbti, mes tą sumą skiriame kitaip. Mokame tuos pinigus kažkuriai parduotuvei, o ji produktais išduoda „biedniems”, kurie talonėlius pateikia. Dar į valgyklas siunčiame pavalgyti arba, jei žmogus gali pragerti pinigėlius, bet dirbti nenori, tada siunčiamas apsipirkti su socialiniu darbuotoju. Turime visokių mokėjimo formų, nes nemokėti negalime”, -pasakojo V. Grigorienė, kuri tokios socialinės paramos skyrimo tvarkos lažu ar juo labiau prievole pavadinti neišdrįso.
„Tai tiesiog abipusis susitarimas, ir ne atidirbti kviečiame, o patalkinti”, – dėstė skyriaus vedėja.
Jai pritarė ir Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas.
„Manau, kad tokia praktika naudinga. Juk net dažnas dirbantysis sako – kodėl aš dirbu ir mokesčius moku, o tas, kuris pašalpą gauna, ką veikia? Guli iki pietų ir televizorių žiūri? Gal kalorijų jis ir mažiau išnaudoja, mažiau valgyti nori, bet kokia tada nauda iš jo?”, – pokalbį baigė Alytaus rajono savivaldybės meras.
„Varėnos savivaldybės tarybos sprendimas teikti paramą tiems, kuriems jos reikia, bet prašyti už tai dar ir padirbėti viešuosius darbus įstatymų tikrai nepažeidžia. Galiu tik pasakyti, kad jokių papildomų aktų priimti nereikia, nes jau prieš kurį laiką ministro įsakymu buvo pavirtinta Telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarka, kuria galima vadovautis. Kodėl kitos savivaldybės ją ignoruoja – sunku pasakyti, galbūt nėra poreikio”, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Lina Burbaitė.
Susijęstraipsniai
