Paskutiniu metu viso pasaulio dėmesys sutelktas į naują gripo virusą H1N1. PSO paskelbė 5 pandemijos pavojaus laipsnį, kuris reiškia, kad virusas perduodamas žmogaus žmogui ir kad nuo viruso mirė jau dviejų valstybių piliečiai, ir neatmeta tikimybės, kad teks skelbti 6 laipsnį, kuris reikš, kad skelbiama pandemija. Yra įvairių nuomonių apie tai, ar reikia susirūpinti dėl gręsiančios pandemijos. Vieni teigia, kad tai farmacinių bendrovių dirbtinai išpūsta panika, kad žmonės kuo daugiau pirktų priešvirusinių vaistų, kiti mano, kad Lietuvos gripas nepasieks. Specialistai teigia, kad susirūpinti reikia, nes labai reali tikimybė, kad būtent šis gripo virusas ir sukels pandemiją.
Kas yra gripas?
Gripo sukelėjas – 80 – 120 nm dydžio visusas. Šį virusą 1933m. atrado anglų mokslininkai C. Endrijus, U. Smisas ir P. Leidlou. Yra keletą gripo virusų, būtent A, B ir C.
A virusas sukelia žmonių, paukščių, kiaulių ir kitų žinduolių ligą,
B virusas – tiktai žmonių ligą,
C virusas – žmonių ir kiaulių ligą.
Gripo virusai pasižymi dideliu kintamumu. Tai yra būdinga A gripo potipiui, kuriam pakitus atsiranda naujų variant: A1, A2. Kai virusas labia mutuoja, pakinta jo neatpažįsta žmogaus imuninė sistema, todėl susidaro sąlygos greitam viruso plitimui organizme.
Virusas nepaprastai greitai plintanta oro lašeliniu būdu, periodiškai sukelia epidemijas ir pandemijas Tai paaiškinama dideliu žmonių imlumu, lašiniu infekcijos plitimu ir labia trumpu inkubaciniu periodu ( laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmų požymių pasirieškimo).
Virusai neatsparūs fiziniams ir cheminiams veiksniams, yra jautrūs eteriui, aukštai temperatūrai, džiovinimui, visoms dezinfekuojančioms medžiagoms, ultravioletiniams spinduliams.
Infekcijos šaltinis – sergąs gripu (ypač pirmomis dienomis) žmogus. Virusu užsikrečiama oro lašeliniu būdu, rečiau – kontaktiniu keliu. Aplink čiaudintį, kosintį žmogų susidaro aerozolis iš smulkių seilių lašelių su virusais. Toks aerozolis (tai priklauso nuo sąlygų: drėgmės, koncentracijos ir t.t.) gali išsilaikyti ore apie 0,5 val., ant daiktų apie porą valandų. Gripo virusai, patekę į kvėpavimo takus ištirpdo gleivinę ir įsiskverbia į ląsteles. Irstant ląstelėms, virusai pamažu plinta kvėpavimo takais. Gripo virusas yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą.
Gripas pasireiškia aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu, sloga. Užsikrėtęs žmogus gali susirgti per labai trumpą laiką – vidutiniškai per 48 val. Ši liga pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų: bakterinio ar virusinio plaučių uždegimo, otito (kuris dažniausiai būna vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms), širdies raumens uždegimo, inkstų ligų ir kt. Sergama dažniausiai vieną – dvi savaites, tačiau, išsivysčius komplikacijoms (kurios būna ypač pavojingos), liga gali tęstis ilgiau. Kasmet gripu perserga 5-10 procentų gyventojų.
Gripo epidemijos ir pandemijos
Gripas kas keleta metų plinta epidemijomis ir kas 30-40 metų – pandemijomis.
Paprastai gripo epidemijos prasideda žiemą ir staiga, per 2-3 savaites, pasiekia maksimumą, tęsiasi 2-3 mėnesius ir po to baigiasi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo. Paprastai epidemija baigia plisti, kai perserga apie 20 proc. žmonių.
Pandemijas dažniausiai sukelia A tipo virusas, kurio nauji potipiai su pakitusiais antigenais atsiranda maždaug kas 10 metų. Pandemija prasideda tada, kai atsiranda toks virusas, kuris visiškai nepanašus į ankstesnius, todėl daugelis žmonių visiškai neturi imuniteto tokiai rūšiai. Dėl to gripas plinta sparčiai ir plačiai, juo užsikrečia šimtai tūkstančių žmonių. Naujas pandeminis virusas gali atsirasti žmogaus gripo virusui susimaišius su gyvūnų gripo virusu (dažniausia paukščių gripu). Pandeminio gripo simptomai panašūs į „įprasto” gripo simptomus, bet dažniausiai yra stipresni.
Gripo pandemijos kildavo nereguliariais intervalais, kurie svyravo nuo 2 iki 55 metų. Taigi tikimybė, kad sulauksime pandemijos, kasmet vis didėja.
Pandemija – grėsmė visam pasauliui
Nuo 1700 metų pasaulyje kilo 10-13 gripo pandemijų. Iš jų 3 buvo XX amžiuje.
- 1918 m. ispaniškosios gripo pandemijos metu susirgo 25-30 proc. Žmonių, aukomis tapo nuo 20 iki 40 mln. pasaulio gyventojų mirštamumas buvo 2,5 proc., o įprastinės gripo epidemijos metu jis apima apie 0,1 proc. populiacijos. Vėliau, maždaug po 80 m., buvo atkurta to gripo viruso genomo struktūra, kai buvo išskirti kiaulių gripo (1930 m.) ir žmonių gripo (1933 m.) sukėlėjai ir buvo nustatytas jų tarpusavio ryšys. Paaiškėjo, kad gyvulių, paukščių ir žmonių gripo virusai tarpusavyje gali susiformuoti naują gripo virusą. Pastarajam žmonių populiacija neturi jokio atsparumo.
- Sekanti pandemija kilo 1947 m. Ją sukėlė itališkasis gripas.
- 1957 m. – azietiškasis gripas (mirė 4 mln. žmonių).
- 1968 m. Honkongo gripas (mirė 2 mln. žmonių).
Pandemijas sukėlė vis nauji A gripo viruso subtipai.
1997 m. kilo paukščių gripas Honkonge. Jis nepaplito žmonių populiacijoje, nes tuo metu buvo sunaikintos visos Honkongo vištos.
Mokslininkai prognozuoja, kad kita pandemija gali kilti greitai, nors neįmanoma tiksliai pasakyti, kada.
Kiaulių gripas – naujos pandemijos grėsmė
Šiais metais Meksikoje pradėjęs plisti, vėliau ir į kitas šalis išplitęs gripas – vadinamaisis kiaulių gripas – nauja viruso atmaina A(H1N1). Tai ūminė kiaulių liga, pasireiškianti karščiavimu, katariniu gleivinių ir plaučių uždegimu. Antigeniniu ir imunologiniu kiaulių gripo požiūriu virusas panašus į žmonių gripo sukėlėją. Kaip ir kiti virusai, jis keičiasi. Kiaulės taip pat gali užsikrėsti žmonių bei paukščių virusais. Kiaulių gripo virusai gali sąveikauti tarpusavyje ar su žmonių bei paukščių gripo virusais ir taip atsiranda nauji viruso tipai. Manoma, kad taip atsirado viruso tipas H1N1, kuris pavojingas žmonėms.Taigi nors ir paliktas ligos pavadinimas „kiaulių gripas”, tai jau kita liga, ir jis vis dažniau vadinamas tiesiog H1N1.
Po visą pasaulį šiuo metu sparčiai plintančios gripo epidemijos šaltinis – šalia La Gloria miestelio Verakruso valstijoje esančio didžiulio kiaulininkystės komplekso mėšlo tvenkiniai. Pats pirmasis kiaulių gripu užsikrėtė netoli šio komplekso gyvenantis 4 metų amžiaus berniukas Edgaras Hernandezas.
Kaip užsikrėčiama naujuoju gripu
H1N1 gripo virusas sparčiai plinta oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint. Taip pat galima užsikrėsti liečiant virusais užterštus daiktus. Užsikrėsti galima nuo kiaulių, tačiau valgant termiškai apdorotą kiaulieną virusu užsikrėsti neįmanoma, kadangi virusas žusta 70 laipsnių temperatūroje. Virusas perduodamas žmogaus žmogui. Užsikrėtę žmonės kitus užkrėsti gali pradedant viena diena prieš atsirandant simptomams ir iki 7 dienų, kai jie jau serga. Taigi virusu užkrėsti galima dar nežinant kad sergi ir jau sergant. Mažesni vaikai virusą skleidžia ilgiau nei suaugusieji.
Pasaulio sveikatos organizacija nuolat stebi, ar nėra pirmųjų pandemijos požymių, kad būtų galima imtis priemonių jai sustabdyti arba jos plitimui sulėtinti. Jeigu kils pandemija, galima beveik neabejoti, kad jis pasieks ir Lietuvą. Po to gripas visoje šalyje išplis vos per kelias savaites. Gripo pandemija gali plisti dviem bangomis su kelių mėnesių pertrauka; kiekviena banga gali trukti nuo dviejų iki trijų mėnesių. Tikėtina, kad pandeminiu gripu užsikrės daugiau žmonių nei „įprastu” gripu. Iki pandemijos pabaigos gripu gali užsikrėsti maždaug vienas ketvirtadalis gyventojų.
H1N1 gripo sukelti ligos simptomai
Simptomai yra lygiai tokie patys kaip ir paprasto gripo:
- Karščiavimas;
- Kosulys;
- Gerklės skausmas;
- „Kaulų laužymas”;
- Galvos skausmas;
- Šaltkrėtis;
- Silpnumas ir nuovargis;
- Rečiau gali būti viduriavimas, vėmimas;
Kaip ir žmonių gripas, kiaulių gripas gali būti lengvos formos ir labai sunkios ar net baigtis mirtimi.
Pagrindinis apsisaugojimo nuo gripo būdas yra vakcina. Tačiau vakcina nuo šio gripo gali atsirasti tik po kelių mėnesių.
Asmens priemonės, padedančios apsaugoti nuo gripo:
- Vengti artimo sąlyčio su sergančiu žmogumi
- Dažnas rankų plovimas
- Vengti liesti akis, nosį ar burną
Be to, labai svarbu laikytis bendrų sveikos gyvensenos principų:
- valgyti įvairų, šviežią maistą, pakankamai vaisių bei daržovių
- vengti žalingų įpročių
- pakankamai judėti
- miegoti ne mažiau 8val. per parą
- pakankamai būti gryname ore
- vengti streso
- vartoti maisto papildus, padedančius stiprinti imuninę sistemą.
Parengė gyd. Jurgita Biliuvienė