Suviliojo ir paliko. Į tokią situaciją pateko ne vienas, pasidavęs dar visai neseniai klestėjusiai nekilnojamojo turto pirkimo manijai ir surizikavęs mokėti pinigus už nepastatytą būstą. Daugelis tų būstų neiškilo ir greičiausiai nebeiškils, o už juos sumokėtus pinigus žmonės vargu ar susigrąžins.
Kiek yra tokių žmonių Lietuvoje – nežinia. Kol kas skaičiuojamos tik viena paskui kitą bankrutuojančios statybų bendrovės ir jų nuostoliai.
Be butų ir už juos sumokėtų pinigų likę žmonės į jokią atskirą statistikos eilutę nepatenka. Jie – tik eiliniai, mažiausiai dėmesio verti kreditoriai, bandę investuoti viso gyvenimo santaupas ar ėmę paskolas stogui virš galvos įsigyti. Jų lūkesčių nepateisinę būstų statytojai net pernelyg kalti nesijaučia – juk krizė. Išganingas žodis, kuriuo viską galima paaiškinti ir pateisinti.
Bet ar tikrai dėl visko ir visuomet kalta tiktai krizė? Ar ji netapo puikia priedanga ir lengvo pasipelnymo siekusiems vertelgoms, kuriems užmačios statyti naujus butus tebuvo būdas vilioti iš žmonių pinigus?
Statybų reikalai – tyrėjų rankose
Būtent tokių įtarimų kyla dviem alytiškių šeimoms, susigundžiusioms butais norvegų bendrovės „Norveg Real Estate” planuotuose pastatyti namuose Alytuje. Norvegai savo pažadų neįvykdė, o jais patikėję žmonės jaučiasi tapę iš anksto suplanuotos aferos aukomis.
Ar jų įtarimai pasitvirtins, turėtų paaiškėti, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl skolininko sukčiavimo. Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Alytaus apskrities skyriaus pareigūnai.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo išvadas ir nukentėjusių asmenų pareiškimus. Inspektoriai mokestinio tyrimo medžiagą FNTT nusprendė perduoti kilus įtarimų dėl norvegų bendrovėje galimai vykdytos nusikalstamos veikos ir paskolų panaudojimo ne pagal paskirtį.
„Mus paprasčiausiai apgavo ir paliko ant ledo”, – nė nelaukdamas ikiteisminio tyrimo pabaigos neabejoja Petras Žėkas. 62 metų neįgalus alytiškis jau turėtų gyventi įkurtuvių rūpesčiais. Bet vyras priverstas varstyti advokatų kontorų duris.
Jų pagalba alytiškiui reikalinga, kad galėtų apginti savo teises. Sulaukti norvegų žadėto buto alytiškis jau nebesitiki. Jis tik bando atgauti įmokėtą pradinį įnašą – daugiau kaip 81 tūkstantį litų.
„Kokiam nors norvegui tiek pinigų, ko gero, tėra kelių mėnesių atlyginimas. O man tai – visos santaupos, kurias sukaupiau 16 metų dirbdamas be jokių poilsio dienų”, – karčiai kalbėjo P.Žėkas.
Rimtų sveikatos problemų turintis vyras nauju butu susigundė praėjusiais metais išvydęs norvegų projektuojamo daugiabučių kvartalo reklamą.
„Patiko tai, kad namas turėjo būti nedidelis, apšiltintas, iš požeminio garažo įrengtas liftas, aptverta teritorija. Mano sveikata prasta, tad pamaniau, kad tokiame bute man bus patogu gyventi”, – pasakojo alytiškis.
Pradiniam įnašui paklojęs visas santaupas, likusią sumą tikėjosi sumokėti pardavęs savo seną butą ir uošvės paliktus namus. „Gerai, kad nespėjau parduoti, nes būčiau likęs visai be nieko”, – guodėsi P.Žėkas.
Trijų kambarių butas be vidaus apdailos jam būtų kainavęs daugiau kaip 270 tūkstančių litų. Šį balandį vyras jau turėjo gauti naujojo buto raktus, bet sulaukė žinios, kad namą stačiusi bendrovė bankrutavo.
Vietoj buto – tik paskolų našta
Žinia apie butus stačiusios norvegų bendrovės bankrotą buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus ne tik P.Žėkui, bet ir alytiškei Eugenijai Barkauskienei. 23 metų moteris su pora metų vyresniu vyru butui naujame kvartale įsigyti ryžosi paimti paskolą iš banko – juk taip elgėsi daugelis.
Butus norvegų statomame kvartale įsigyjantiems pirkėjams norvegiško kapitalo „DnB Nord” bankas žadėjo teikti palūkanas sumažintomis maržomis.
E.Barkauskienė su vyru iš pradžių gavo pradiniam įnašui reikalingą paskolos dalį – 81 tūkstantį litų. Pinigai iš karto buvo pervesti į statytojų sąskaitą.
„Prieš pasirašant preliminarią statomo buto pirkimo ir pardavimo sutartį „Norveg Real Estate” įgaliotas atstovas Edmundas Rasikas mus įtikinėjo, kad ši bendrovė egzistuoja legaliai, turi daug turto Lietuvoje, žemės Alytuje, neturi jokių skolų, bankrotas negresia, o savininkas, jei prireiktų, gali paremti savo kapitalu”, – pasakojo E.Barkauskienė.
Šių bendrovės atstovo teiginių įtikinta jauna šeima užsisakė butą antrame iš penkių suprojektuotų namų. Jis irgi turėjo būti baigtas šių metų balandį, bet šiuo metu net nepradėtas.
E.Barkauskienės teigimu, bendrovės atstovas E.Rasikas juos, matančius, kad statybos nevyksta, vis ramino, jog viskas bus gerai, bendrovė įsipareigojimus įvykdys.
„Galiausiai E.Rasikas pranešė, kad jo atstovaujama norvegų bendrovė bankrutavo, o mums bus grąžinti pinigai. Bet raštu to patvirtinti nesutiko.
Buto mes neturime, pinigų neatgavome, o bankui esame priversti mokėti palūkanas.
Likusios paskolos dalies privalome atsisakyti, o norvegams sumokėtus 81 tūkstantį litų privalėsime grąžinti per 5 metus: ši dalis dabar įforminta kaip vartojamoji paskola ir kas mėnesį mes turėsime mokėti bankui po 2 tūkstančius litų”, – nepavydėtiną savo situaciją dėstė E.Barkauskienė.
Šįmet Vilniaus pedagoginį universitetą baigusi moteris niekur nedirba. Atsiskaityti su banku vaikų neturinčiai šeimai teks iš vyro kariškio atlyginimo.
„Man toks įspūdis, kad čia viskas nuo pradžių buvo sukurta, sumeluota. Dabar yra toks aklagatvis, kad niekuo negali pasitikėti”, – apmaudą liejo alytiškė.
Norvegų suprojektuotame kvartale pastatytas tik vienas 15 butų namas, jo baigtumas siekia vos 61 procentą, ir iškeltos kertinės antrojo namo kolonos.
Užmojus vertino skeptiškai
Apie ketinimus Alytuje statyti gyvenamųjų namų kvartalą norvegai su savo įgaliotaisiais asmenimis Lietuvoje pranešė kiek daugiau nei prieš pusantrų metų.
„Miestas mieste” – taip buvo pavadintas projektas, kurį įgyvendinus iš savininkų nupirktuose žemės sklypuose turėjo iškilti penki šiuolaikiški triaukščiai. Norvegai žadėjo į statybas investuoti apie 35 milijonus litų.
Tačiau Alytaus nekilnojamojo turto ir statybų specialistai norvegų užmojus jau tuo metu vertino skeptiškai.
Prieš keletą metų Lietuvos didmiesčius krėtusi daugiabučių namų statybos karštligė aplenkė kitados statybininkų miestu vadintą Alytų. Vienintelė vietos bendrovė „Skirnuva” surizikavo pastatyti šiuolaikišką daugiabutį miesto parko pašonėje ir ilgai vargo siūlydama naujus butus pirkėjams.
Alytiškiai, apskaičiavę, kad už tiek, kiek kainavo naujos statybos butai, galima pasistatyti namą priemiestyje, mieliau rinkosi pastarąjį variantą.
Todėl užsieniečių planai užsiimti statybomis Alytuje vietos specialistams atrodė nerealūs ir nesuprantami. „Gal jie kokius nors fondų pinigus bando panaudoti?” – gūžčiodami pečiais svarstė dzūkai.
Išskirtinę teisę pardavinėti norvegų statomus butus turėjo Alytuje įsikūrusi nekilnojamojo turto agentūra „Verdiktas”. Jos vadovas Žilvinas Diškevičius tikino, kad iš pradžių susidomėjimas butais buvo nemažas.
Vienu metu buvo rezervuota kone pusė jų, tačiau tai užsakovų niekuo neįpareigojo: jei per tris dienas nepasirašydavo sutarties, rezervacija būdavo panaikinama. „O paskui pasikeitė situacija nekilnojamojo turto rinkoje”, – lakoniškai paaiškino Ž.Diškevičius.
Lakoniškas buvo ir bendrovės „Norveg Real Estate” projektų vadovas E.Rasikas. „Nieko negaliu komentuoti, seniai ten nebedirbu. Esu oras, niekas. Bendrovė bankrutavo”, – į kalbas nesileido E.Rasikas.
Prieš bankrotą atsikratė turto
Bankrotas jo atstovautai norvegų bendrovei buvo paskelbtas šių metų kovo pabaigoje. Iškelti jai bankroto bylą Kauno apygardos teismo paprašė statybų bendrovė „Alytaus rentiniai”, kuriai norvegai liko skolingi beveik pustrečio milijono litų, ir pačios „Norveg Real Estate” direktorius Arve Haugseteris. Teismui buvo pateikti duomenys, kad įmonės įsipareigojimai pusantro karto viršija į balansą įrašyto turto vertę.
Paskelbus bankrotą, norvegų bendrovės veikla susidomėjo mokesčių inspektoriai. Jų atlikto mokestinio tyrimo metu paaiškėjo, kad prieš iškeliant bankroto bylą „Norveg Real Estate” nebaigtą statyti namą Alytuje pardavė kitai bendrovei – „Alytus Land Invest”.
Abiejų įmonių – ir pardavusios, ir pirkusios – akcininkai bei vadovai yra tie patys asmenys.
Norvegas A.Haugseteris, bankrutavusios „Norveg Real Estate” direktorius, turintis 95 proc. akcijų, yra namą pirkusios „Alytus Land Invest” valdybos pirmininkas. Be to, jis – ir šios bendrovės steigėjos Norvegijos įmonės „North Capital Eiendom” valdybos pirmininkas.
„Alytus Land Invest” direktorius Darius Rasikas – bankrutavusios „Norveg Real Estate” projektų vadovo E.Rasiko sūnus, kuriam priklauso 5 proc. bendrovės akcijų.
Bankrutuojanti norvegų bendrovė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą pardavė du kartus mažesne kaina nei jo įsigijimo savikaina – už kiek daugiau nei 3 milijonus litų: kaip tik už tiek, kiek pati buvo skolinga atskiriems Norvegijos investuotojams.
Finansines norvegų vingrybes narpliojantys pareigūnai neabejoja, kad šis sandoris buvo įvykdytas siekiant apsaugoti norvegų investuotojų – juridinių ir fizinių asmenų – interesus, išvengti PVM mokėjimo ir vengiant atsiskaityti už statybos darbus „Alytaus rentiniams”.
Butus alytiškiams statyti žadėję norvegai gyveno iš skolintų lėšų. Beveik 3 milijonų litų paskolą žemės sklypams įsigyti jie gavo iš „DnB Nord” banko. Paskolas žemės sklypams pirkti ir gyvenamųjų namų komplekso statybai bei infrastruktūros plėtrai jiems teikė ir įvairūs Norvegijos fiziniai bei juridiniai asmenys.
Tačiau tik maža dalis gautų beveik 9 milijonų litų paskolų buvo panaudota statyboms. Už skolintus pinigus „Norveg Real Estate” pirko ilgalaikio turto, pati suteikė miglotą paskolą vienai Norvegijos įmonei, užuot atsiskaičiusi su pagrindiniu tiekėju už statybos darbus.
Negalėjo, bet pardavė
Pradinius įnašus už norvegų pastatyti žadėtus butus sumokėję alytiškiai neabejoja, kad ir jų pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį. Tačiau nei pinigų, nei butų neturinčias šeimas toks žinojimas mažai guodžia.
Preliminariosiose butų pirkimo ir pardavimo sutartyse įrašytas punktas, kad be pirkėjo rašytinio sutikimo butų statytojai negali niekam parduoti ar kitokiu būdu perleisti turto ar bet kurios jo dalies.
Negalėjo, bet pardavė. O turto teisės ekspertai vis garsiau kalba, kad preliminariosios būsto pirkimo ir pardavimo sutartys teisiškai nieko vertos.
Namą, kuriame butą užsisakė P.Žėkas, nupirkusios bendrovės „Alytus Land Invest” vadovai pasiūlė jam pasirašyti naują sutartį dėl buto įsigijimo. Jie vyrą tikino perėmę bankrutuojančios „Norveg Real Estate” įsipareigojimus.
„Bet man pasiūlytoje pasirašyti sutartyje apie jokius įsipareigojimus nekalbama – nei iš kokių lėšų tas namas bus statomas, nei kada jis turėtų būti baigtas. Žinant situaciją Lietuvoje, jie gali dar kartą bankrutuoti, o aš likčiau kvailio vietoje”, – piktinosi P.Žėkas.
Alytiškis įsitikinęs, kad namą įsigijusi bendrovė tesiekia, jog jis atsiimtų civilinį ieškinį ir nebereikštų jokių reikalavimų dėl pradinio įnašo susigrąžinimo.
Nors didelių vilčių jį susigrąžinti vyras ir nepuoselėja: „Man atrodo, viskas užsitęs tiek, kad ilgainiui mes gausime po keliasdešimt litų, ir tuo viskas baigsis.
Nieko paguodžiama pradinius įnašus už nepastatytus butus sumokėjusiems žmonėms negalėjo pasakyti ir „Norveg Real Estate” bankroto administratoriumi paskirtas Edmundas Rauktys.
„Bankroto atveju tikimybė atgauti savo pinigus yra 50:50. Visi vienodai dalyvavo, visi vienodai rizikavo”, – sakė jis.
Kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai „Norveg Real Estate” bendrovei siekia 7,7 milijono litų. O visas bendrovės turtas – bankui užstatyti žemės sklypai. Kokia jų vertė ir už kiek juos galima parduoti – neaišku. Šiuo metu sklypai Alytuje paklausos neturi.
O teisininkai pripažįsta, kad žmonių galimybės atgauti pinigus už nepastatytus butus yra labai menkos.
Pardavus bankrutuojančios bendrovės turtą, pirmiausia atsiskaitoma su kreditoriais, kuriems yra įkeistas turtas. Dažniausiai tai būna bankai. Paskui atsiskaitoma su įmonės darbuotojais, sumokami mokesčiai.
Jeigu po viso šito turto dar lieka, jį pagal skolos dydį pasidalija likę kreditoriai, tarp kurių yra ir avansą sumokėję būstų pirkėjai. Realiausia tikimybė jiems atgauti apie penktadalį įmokėtų pinigų.
Teisės specialistai sako, kad pirkti nepastatytus butus ir mokėti pradinius įnašus už juos buvo ydinga praktika, tačiau kažkodėl tuo metu, kai visi masiškai tai darė, specialistai tylėjo. Skaudžią pamoką gavusių žmonių pavėluoti pamokymai neguodžia.
Vartotojų teisių gynėjai skundų negauna
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitas Ūsas: Situaciją, kai žmonės, sumokėję pradinius įnašus už statomus butus, nesulaukia butų ir neatgauna pinigų, nes įmonės bankrutuoja, galima traktuoti kaip vartotojų teisių pažeidimą. Tačiau VVTAT tokių skundų nėra gavusi.
– Ar vartotojų teisių gynėjai galėtų kuo nors padėti tokiems žmonėms?
– Jeigu neįvykdžiusi pagal pasirašytas sutartis savo įsipareigojimų statybos bendrovė bankrutuoja, vienintelė galimybė – žmonėms bandyti pasinaudoti Bankroto įstatymo teikiamomis galimybėmis.
Įmonei paskelbus bankrotą, paskiriamas bankroto administratorius, kuris pagal sudarytą eilę privalo atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju žmonės galėtų atgauti bent dalį sumokėtų pinigų.
Su kreditoriais atsiskaitoma pardavus įmonės turtą. Atsiskaityti su visais kreditoriais už parduotą įmonės turtą gautų lėšų gali ir neužtekti.
– Ar VVTAT neketina inicijuoti įstatymo projekto, kuris ateityje apsaugotų vartotojus nuo skaudžių pasekmių bandant įsigyti dar nepastatytus būstus?
– VVTAT ragina statybos bendroves apsidrausti, tada nuostolius kompensuotų draudimo bendrovė. Tarnybos nuomone, statybos kokybės priežiūrą vykdančių institucijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus reikėtų papildyti nuostatomis dėl griežtesnių statybos darbų kokybės reikalavimų.
Bankrotai krečia statybas
-Per 2009 m. sausio-kovo mėn. bankrotai Lietuvoje inicijuoti 446 įmonėms – du kartus daugiau nei per tą patį 2008 metų laikotarpį.
-Daugiausia bankrutavo statybos įmonių – 107.
-Daugiausia įmonių bankrutuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse, mažiausiai – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.
-Dažniausiai bankrotas tęsiasi apie dvejus (41,3 proc.) arba trejus (25,8 proc.) metus.
-Bankrotų skaičius didėja daugelyje ES šalių.
-Per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijoje inicijuota 6,6 karto, Ispanijoje – 4 kartus, Estijoje, Nyderlanduose – 2 kartus, Jungtinėje Karalystėje – 1,6 karto, Belgijoje – beveik 1,3 karto daugiau bankrotų nei per tą patį 2008 metų laikotarpį.