Nuo 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai dėl ligos pašalpų mokėjimo. Atkreipiame dėmesį, kad šie pakeitimai taikomi asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais 2009 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys. Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 80 proc. ir didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu asmuo dirba keliose darbovietėse, ligos pašalpą už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka kiekvienas darbdavys.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros” biudžeto lėšų. Jos dydis – nuo trečiosios iki septintosios (imtinai) dienos – 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais š. m. gegužės mėnesį, ligos pašalpa bus apskaičiuojama pagal 2008 m. IV ketvirčio asmens draudžiamąsias pajamas.
Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros” biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Tokiu atveju mokama 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Audinių, ląstelių ar organų donorams ligos pašalpa mokama nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos iš „Sodros” biudžeto lėšų, 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Po atleidimo iš darbo ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.
Susijęstraipsniai
