Ne vienam greičiausiai iškyla klausimas, kas tie ekologiniai mokesčiai, dažnai tiesiog trumpiau vadinami „žaliaisiais mokesčiais” arba „ekomokesčiais”, kokia jų kilmė ir prasmė.
Ekologinių mokesčių prigimtis
Ekologiniai mokesčiai atsirado visai neseniai. Apskritai gamtos apsauga globaliu mastu susirūpinta praėjusio šimtmečio pabaigoje, o Kioto protokolas buvo pirmasis rašytinis pasaulio šalių įsipareigojimas rūpintis klimato pokyčiais. Žinoma, jau iki Kioto susitarimo egzistavo aplinkosaugos mokesčiai, kūrėsi žaliųjų judėjimai, partijos, įvairios iniciatyvos, organizuotos konferencijos klimato pokyčiams įvertinti, tačiau didžiąja dalimi tai vyko tik išsivysčiusiose šalyse, nors, deja, ne visose. Europoje pirmiausia apmokestintos anglies dvideginį išmetančios įmonės, kurios labiausiai teršia aplinką ir daro įtaką klimatui – dažnai apibendrintai tokie vadinami taršos mokesčiais. Vėliau buvo įvesti akcizai ir papildomi mokesčiai degalams, kai kur automobiliams.
Lietuvoje žinias apie įvairius ekologinius mokesčius dažnai sutinkame atsargiai. 2008 m. pavasarį Europos Komisijos užsakymu 27 ES šalyse vykdytas gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras” atskleidė, kad ES mastu lietuviai yra vieni mažiausiai besidominčių aplinkosaugos problemomis.
Ekologiniai mokesčiai mūsų automobiliams
Nenuostabu, kad ekologiniai mokesčiai dažnai sulaukia didelio pasipriešinimo, nes už švaresnę aplinką turime mokėti daugiau nei tikimės. Lietuvoje dar trūksta informacijos, kaip tokie mokesčiai būtų panaudojami geresnei mūsų gyvenimo kokybei užtikrinti. „Sunku įsivaizduoti, kaip pasikeistų Lietuvos automobilių parkas, jei atsirastų papildomi ekologiniai mokesčiai. Jei būtų mokama priklausomai nuo automobilio amžiaus, akivaizdu, kad daug kam automobilis taptų prabanga, nes įsigyti naujų kol kas gali tik maža dalis gyventojų. Mūsų turguje daugiausia parduodame automobilių, kurie yra penkerių metų ir senesni”, – sakė Marijampolėje automobiliais prekiaujantis Julius.
Automobilių mokesčiai Europoje dar nėra ypač paplitę. Juos yra įsivedusios ne visos šalys ir jų taikymo spektras kiekvienoje šalyje skiriasi. Pavyzdžiui, Danijoje automobilio mokestį reikia sumokėti tik vieną kartą, t.y. įsigyjant automobilį, vėliau jokių rinkliavų nėra, tačiau mokestis kartais sudaro apie 130 procentų automobilio vertės. Kitose šalyse yra įvedami mokesčiai senoms transporto priemonėms ar labai teršiantiems aplinką automobiliams, arba, kaip buvo siūlyta Lietuvoje, visuotinis transporto priemonės mokestis. Pirmuoju atveju išskiriamos aplinkai palankesnės transporto priemonės ir taršesnės – pastarųjų savininkams reikia mokėti taršos mokestį. Antruoju atveju mokestis yra taikomas nepriklausomai nuo to, kiek terši. Savo rekomendacijose Europos Komisija siūlo apmokestinimo dydį susieti su išmetamu dujų kiekiu ir automobilių registracijos mokesčius keisti metiniais kelių ir kuro mokesčiais.
Visos valstybės Europos Sąjungoje taiko akcizus degalams ir dujoms. Pasak profesoriaus J. Čičinsko, krizės laiku tai yra daugiau priemonė užlopyti biudžetų skyles, o esant stabiliai ekonominei situacijai šis mokestis dažniausiai skiriamas ekologinei situacijai gerinti. Šiuo metu didžiausi degalų akcizai (benzino ir dyzelino) yra Jungtinėje Karalystėje, taip pat nemažus mokesčius moka Nyderlandų, Prancūzijos, Danijos, Italijos ir Vokietijos gyventojai.
Gerosios praktikos
Europoje daugiausia ekomokesčių į biudžetą surenka Danija, Nyderlandai, Portugalija ir Suomija. Skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto Danijoje žalieji mokesčiai sudaro vidutiniškai 5 procentus, tačiau geriausias ekologinių mokesčių pertvarkymo pavyzdys yra Vokietija, kurioje po reformos 2003 metais ne tik sumažėjo degalų vartojimas, anglies dvideginio ir smalkių išmetimas, bet ir padidėjo atsinaujinančių šaltinių energijos gamyba, energijos efektyvumas ir su tausumu siejamas šalies konkurencingumas. Tai rodo, kad labiau rūpintis aplinka valstybėms gali būti ne tik socialiai ir ekologiškai naudinga, bet ir racionalu ekonomine prasme. Surinkti ekologiniai mokesčiai, kurie efektyviai investuojami į ekologinius projektus, padeda užtikrinti, kad gyvensime sveikiau ir švariau.
Susijęstraipsniai
