Globos skyriuje mirtinai apdegė žmogus, tačiau Alytaus policija nematė reikalo nei apklausti jo darbuotojų, nei informuoti apie tyrimo eigą. Pareigūnams užteko nelaimėlio patikinimo, kad kaltas jis pats.
Istorija, neseniai nutikusi Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre, patvirtino seną skaudžią tiesą – dėl mažo žmogaus problemų dideliems žmonėms galvų neskauda.
Centro darbuotojos pro stiklines rūkomojo duris pamatė melsvos liepsnos stulpą. Kai po kelių akimirkų moterys, atsipeikėjusios nuo neįprasto reginio, puolė rūkomojo link, iš ten pasigirdo žmogaus riksmas. Atidarius duris paaiškėjo, kad pargriuvęs ant grindų liepsnoja 71 metų Globos skyriaus gyventojas Česlovas Lubauskas. Vyras buvo nedelsiant išneštas į lauką, užgesintas ir jam suteikta pirmoji medicinos pagalba. Kol atvyko greitosios pagalbos medikai, apdegėlis jį apsupusiems centro darbuotojams suspėjo tik ištarti, kad vėliau papasakos, kas nutiko. Tačiau taip ir nepapasakojo, nes po savaitės dėl patirtų daugybinių 2-3 laipsnio nudegimų ir komplikacijų ligoninėje mirė.
Steigėjų neinformavo
Č.Lubausko mirties faktas buvo priimtas kaip savaime suprantamas dalykas. Savivaldybės gydytojas Rolandas Sereika apie minėtą atvejį sužinojo iš žurnalistų, nors Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro steigėja yra Alytaus miesto savivaldybės taryba. Vieną dieną R.Sereika tvirtino, kad jam centro vadovai turėjo pranešti, kitą dieną aiškino, jog neprivalėjo, nes nebuvo skundo.
Centro direktorius dr. Juozas Jakutis pripažino, kad būtina savivaldybės gydytoją informuoti apie tokius įvykius, bet jie to nepadarė, nes tuo metu, kai rašė policijai pranešimą apie įvykį ir atliko tarnybinį tyrimą, žmogus dar buvo gyvas. Vėliau, Č.Lubauskui mirus, laukė policijos tyrimo išvadų, bet taip ir nesulaukė.
„Niekas iš pareigūnų neatvažiavo, neapklausė darbuotojų, iki šiol laikome drabužių ir vaikštynės likučius. Gal prireiks tyrimui“, – teigė J.Jakutis.
Centre dirbantys medikai pasakojo, kad Č.Lubauskas Globos skyriuje gyveno kelerius metus, vaikščiojo tik pasiremdamas vaikštyne ir buvo užkietėjęs rūkalius. „Mūsų kaltės dėl šios mirties nėra, nes gyventojai gali savarankiškai vaikščioti, kur nori. Negalime uždrausti jiems rūkyti. Kad nerūkytų palatose, įrengėme rūkomąjį, bet tai nepadėjo išvengti nelaimės“, – tvirtino J.Jakutis.
Rūkomąjį centro gyventojai turi, tačiau jame nebuvo matyti gesintuvo. Rūkaliai džiaugiasi, kad po nelaimės patiestas bent kilimėlis, nes su vaikštynėmis judantiems vyrams slidžios grindys labai pavojingos.
Kaltų nėra
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Gintaro Stankaičio teigimu, dėl įvykio, susijusio su žmogaus mirtimi, ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas besąlygiškai.
Tačiau jis ne tik nebuvo pradėtas, bet apie atsisakymą pradėti tyrimą neinformuoti centro vadovai, kantriai laukę žinių iš policijos.
Paaiškėjo, kad pareigūnams užteko anapilin iškeliavusio Č.Lubausko paaiškinimo, jog uždegta cigaretė nukrito ant sintetinių kelnių ir šios užsiliepsnojo, kad jis niekam pretenzijų neturi ir prašo tyrimą nutraukti. Be to, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą neprivaloma apžiūrėti įvykio vietos, jei nepradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau medikai šių subtilybių nežino ir tebelaiko su žmogaus mirtimi susijusius daiktus.
Kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareigūnai kaltino medikus, esą jie neatsiuntę pranešimo apie Č.Lubausko mirtį. „Mes nusiuntėme informaciją, kad į ligoninę pateko apdegęs žmogus. Policija turėjo pati spręsti, pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne“, – nesutiko su pareigūnų priekaištais Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Daiva Savickienė.
Visų kalbintų pašnekovų nuomone, Č.Lubausko mirtis – nelaimingas atsitikimas. Iki galo jis neištirtas vien dėl to, kad nebuvo kam domėtis tyrimo eiga, niekas nereiškė pretenzijų ir nerašė skundų, nes žmogus gyveno Globos skyriuje.
Kai rašinys jau buvo parengtas spaudai, LŽ pasiekė informacija, kad rūkomajame atsirado gesintuvas, o policija ėmėsi iš esmės tirti šį įvykį.
