Pastaruoju metu prastėjanti ekonominė padėtis suaktyvino nusikalstamo pasaulio atstovus. Analizuojant atskiras nusikalstamų veikų rūšis pastebima, kad labiausiai didėja turtinių nusikalstamų veikų, ypač vagysčių, skaičius, nusikaltėliai darosi vis įžūlesni.
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistinių ataskaitų duomenimis, 2008 metais šalyje užregistruotos 78 266 nusikalstamos veikos, t.y. 6,1 proc. daugiau negu 2007 metais. Pernai nusikalstamų veikų skaičius padidėjo visose apskrityse išskyrus Šiaulių apskritį.
Analizuodami atskiras nusikalstamų veikų rūšis galime pastebėti, kad labiausiai daugėja turtinių nusikalstamų veikų skaičius. Tai nulėmė ir bendrą nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimą. Didžiausią įtaką turėjo vagysčių, turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejų bei nusikaltimų finansų sistemai didėjimas.
Nežiūrint į tai, sumažėjo šių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius: plėšimų, automobilių vagysčių, didelės vertės turto vagysčių, sunkių sveikatos sutrikdymų, tačiau padidėjo nužudymų skaičius.
2008 metais Alytaus apskrityje užregistruotos 2 275 nusikalstamos veikos (2007 m. – 2 140). Praeitais metais apskrityje buvo ištirta 125 nusikalstamomis veikomis daugiau nei 2007 metais (2008 m. – 1 281; 2007 m. – 1 156). 268 nusikalstamas veikas padarė asmenų grupės, 264 – girti asmenys, 207 – nepilnamečiai.
Policijos departamento duomenimis, didžiausias nusikalstamų veikų ištyrimas yra Alytaus apskrityje (56,3 proc.). Penkiose apskrityse ištyrimo procentas per metus padidėjo, o sumažėjo Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Utenos ir Vilniaus apskrityse.
Alytaus apskrityje 2008 metais užregistruotos 498 nusikalstamos veikos, padarytos viešose vietose (89 atvejais daugiau nei 2007 m.). Statistika rodo, kad 2007 metais viešose vietose daugiausiai nusikalstamų veikų padaryta lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o pernai – sausio ir kovo mėnesiais.
Vagystės Alytaus apskrityje sudaro 38,9 proc. iš visų užregistruotų nusikalstamų veikų. 2008 metais apskrityje užregistruotos 886 vagystės, ištirtos 370. Daugiausiai įvykdyta privačios nuosavybės vagysčių. Gausiausiai minėtų nusikalstamų veikų užregistruota Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Alytaus aps. VPK), mažiausiai – Druskininkų policijos komisariate.
Didėjant nedarbui, mažėjant pajamoms, iš užsienio šalių grįžta darbą praradę emigrantai, todėl nusikaltimų mastas didėja, negana to, patys nusikaltimai tampa ir sunkesni, ir sudėtingesni. Ekonomikai toliau smunkant, tikėtina, kad gali daugėti ne tik vagysčių, bet ir smurtinių nusikaltimų dėl turtinių nesutarimų (negrąžintų skolų, turto dalybų). Taip pat ir plėšimų siekiant jėga užvaldyti svetimą turtą, sukčiavimų.
Kadangi vagystės iš butų, sodų namelių, automobilių, gyvulių vagystės vėl tampa policijos kasdienybe, patartume žmonėms keisti požiūrį į savo nuosavybės apsaugą. Pats laikas burtis į saugios kaimynystės grupes, nuolat rakinti duris. Patartina nekonfliktuoti su kaimynais, o sutarti, bendrauti, kad išvykus prižiūrėtų Jūsų būstą, dažniau atkreiptų dėmesį į slampinėjančius įtartinus ir nematytus asmenis, nepažįstamus automobilius, įsukančius į kiemą. Kas gi greičiau, jei ne kaimynai, pažiūrės pro langą ir suskubs paskambinti namo ar buto šeimininkui, policijos pareigūnams?
Nusikaltimų suvestinėse vyrauja momentinės, žaibiškomis vadinamos vagystės, kai greitai išdaužiamas stiklas ar sugadinamas užraktas, stveriamas daiktas ir dingstama. Jei pastate nėra signalizacijos, vagys nepasitenkina žaibiška vagyste. Siautėję per naktį jie išgabena viską, ką tik galima pakelti. Todėl primygtinai rekomenduojama įsirengti signalizacijos sistemas ir sudaryti sutartis su saugos tarnybomis, nes tai viena priemonių, padedančių sumažinti vagių daromą žalą.
Aktyviausias vagių veikimo laikas – švenčių metas. Nederėtų pamiršti paprastos, bet ypač svarbios taisyklės: nuolat rakinti duris. Pastebima, kad būdami namuose žmonės dažnai pasigenda iš prieangio dingusių daiktų, mobiliųjų telefonų, rankinių, dokumentų. Nepamirškime, kad nusikaltėliai mus nuolat stebi ir pasinaudoja mūsų budrumo stoka. Įsėlinę į būstą čiumpa ką tik akis mato, o jei būna užklupti, dažnai teiraujasi, ar čia gyvena jų ieškomas asmuo. Išgirdę neigiamą atsakymą, jie lyg niekur nieko pasišalina.
Bendraujant su gyventojais išgirstama, kad į namus dažnai užsuka išmaldos ar maisto prašantys žmonės. Policijos pareigūnai pataria labai atsargiai ir įtartinai žiūrėti į tokius asmenis, neatidaryti durų bet kam, nes didelė tikimybė, kad Jus gali bandyti apgauti apsišaukėliai.
Nusikalstamumui dažniausiai daro įtaką socialinės priežastys. Mažėjant galimybėms lengvai ir greitai užsidirbti, o net ir daug dirbant jausti, kad pajamos sumažėjo ir vis mažėja, žmonėms sunku susitaikyti su šiais praradimais. Ypač jauniems. Todėl daugėja jaunuolių, bandančių pajamas pasididinti nelegaliais būdais ar nusikaltimais. Pasak Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkės Laimos Jusienės, vagys vis dažniau braunasi į privačius namus ar butus, kurių savininkai – nerūpestingi, laiko namuose dideles sumas pinigų, brangius daiktus ir neturi nei seifo, nei signalizacijos. Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkė pataria būti itin budriems turto ir savo pačių saugumui. L. Jusienės teigimu, linkusius nusikalsti asmenis lengva atpažinti ir iš jų išvaizdos, rengimosi stiliaus. Dažniausiai nusikalsti linkę asmenys vilki sportinius drabužius, eisena ir bendravimo manieros atspindi žemą kultūros lygį. Netgi veido bruožai kartais atskleidžia asmens veikos pobūdį. Jei tik nepažįstamo asmens žvilgsnis, elgesys pradeda Jums kelti įtarimų, būtina laikytis nuo jo kuo atokiau, vengti kontakto, nesileisti į kalbas, diskusijas, neprovokuoti jo. L Jusienė pataria be reikalo nevaikščioti tamsiu paros metu, neapšviestose gatvėse ir kiemuose. Vyresnioji komisarė viliasi, kad šie patarimai, pačių žmonių sąmoningumas sumažins ir neleis plisti skaudžių nusikalstamų įvykių rodikliams.