Tęsiantis COVID-19 pandemijai, vis aktualesnis tampa klausimas, ar susiformuoja imunitetas persirgus koronaviruso infekcija ir kiek ilgai jis trunka. Net ir mokslinėje literatūroje duomenys apie antikūnus prieš SARS-CoV-2 yra gana prieštaringi. Kai kurie jų teigia, kad susidarę antikūnai prieš šį virusą greitai pranyksta, todėl kartais persirgusieji užsikrečia pakartotinai. Vilniaus universiteto mokslininkai nusprendė patys šiuos duomenis patikrinti.
Profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, atlikus SARS-CoV-2 infekcija persirgusių asmenų kraujo tyrimus (vienoje Nemenčinės įmonėje) paaiškėjo, kad antikūnai vis dėlto taip greitai neišnyksta – išlieka pusę metų.
Balandžio mėnesį įmonėje buvo SARS-CoV-2 infekcijos protrūkis ir dauguma darbuotojų buvo ištirta molekuliniu metodu. Taigi, jie tiksliai žinojo, ar buvo užsikrėtę virusu, ar ne. Vieni užsikrėtusieji nejautė jokių simptomų, kiti sirgo sunkai ir net gydėsi ligoninėje.
Pirmą kartą atlikti serologiniai tyrimai birželį – praėjus 2 mėnesiams po protrūkio. Tada nustatyta kad dauguma persirgusiųjų turi antikūnų prieš virusą – net ir tie, kurie sirgo labai lengvai arba nejautė jokių simptomų.
Tyrimas dar kartą buvo atliktas spalio pabaigoje, praėjus 6 mėnesiams po protrūkio. Visi, kurie turėjo antikūnų birželio mėnesį, tebeturėjo jų ir dabar, spalį. Pasak mokslininkų, tai – tikrai įdomus rezultatas, kuris rodo, kad antikūnai taip greitai neišnyksta. Iš viso pastarąjį kartą buvo ištirta 100 žmonių, iš jų du trečdaliai turėjo antikūnų – IgG klasės, kurie rodo seniai persirgtą infekciją, o beveik pusė jų turėjo ir IgM klasės antikūnų, kurie paprastai laikomi ankstyvosios, ūmios infekcijos rodikliu.
Šie moksliniai faktai liudija, koks neįprastas šis virusas ir kaip keistai jis veikia mūsų imuninę sistemą. Šiam virusui negalioja gerai žinomos taisyklės. Be to, IgM išlikimas praėjus pusmečiui po užsikrėtimo dar kartą patvirtina, kad aptikus šiuos antikūnus nėra prasmės atlikti molekulinį tyrimą ir ieškoti viruso – IgM antikūnai, kaip ir IgG, tiesiog parodo persirgtą infekciją.
Minėtame tyrime dalyvavo ne tik tie, kurie persirgo, bet ir tie, kurie nejautė jokių simptomų, o jų molekulinis testas pavasarį buvo neigiamas. Serologinis testas dar kartą patvirtino, kad šie žmonės tikrai neužsikrėtė ir nepersirgo, nors kai kurie dirbo kartu su užsikrėtusiaisiais.
Kai pandemija smogė Lietuvai kur kas stipriau nei pavasarį, oficialios institucijos, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija, laikosi nuomonės, kad kol kas nepakanka mokslinių duomenų tvirtinti, jog teigiamas serologinio tyrimo rezultatas rodo įgytą atsparumą. Buvo aprašyta keletas atvejų, kai persirgę žmonės užsikrėtė dar kartą. Vis dėlto tai gana reti atvejai, nors pasaulyje jau persirgo milijonai žmonių, Tikėtina, kad jų rizika užsikrėsti virusu mažesnė nei tų, kurie nepersirgo. Imunitetas nėra vien antikūnai. Svarbus ir ląstelinis atsakas – T limfocitai, kurių aktyvumą sunku išmatuoti. Dar sunkiau išmatuoti, ar susidaro imuninės atminties ląstelės, nes jos yra neaktyvios ir pradeda veikti tik tada, kai susiduria su virusu pakartotinai.
Atsparumą koronavirusui, pasak mokslininkų, lemia daugelis veiksnių. Antikūnų susidarymas ir jų išlikimas tokį ilgą laiką – pusę metų – yra pakankamai svarbus imuniteto rodiklis. Tai teikia vilties, kad mūsų imuninė sistema nėra tokia jau bejėgė prieš COVID-19 virusą.
Kol kas ne tokie dideli, kaip „Vilnikos“ siuvykloje Nemenčinėje, COVID-19 židiniai buvo nustatyti ir siuvyklose Alytuje („Haltex“ ir kt.), taip pat „Iris“ ir kitose Dzūkijos sostinės įmonėse ir įstaigose.
