Alytaus rajono ir dar penkios Lietuvos savivaldybės (Kaišiadorių rajono, Neringos, Šiaulių rajono, Trakų rajono ir Vilniaus rajono) priklauso A tipui. Tai reiškia, kad šiose vietovėse kuriamos darbo vietos tose srityse, kurios pasižymi didesniu atsparumu automatizacijai, informuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai.
Pasak tyrėjų, užimtumo situacija šiose savivaldybėse trumpuoju laikotarpiu pagerėjo, o ilgalaikė technologijų sukelto nedarbo rizika sumažėjo. Taigi, jos turėtų ir toliau laikytis dabartinės krypties.
Alytaus miesto ir dar aštuonios savivaldybės (Anykščių, Ignalinos, Joniškio rajonų, Klaipėdos miesto, Kazlų Rūdos, Panevėžio miesto, Panevėžio ir Tauragės rajonų) yra priskiriamos C tipui. Šios savivaldybės praranda darbo vietas, ypač rizikingesnėse profesinio užimtumo srityse. Jose vyksta automatizacijos sukelti struktūriniai pokyčiai – nors dalis darbo vietų dabar yra prarandama, tačiau ateityje praradimai bus mažesni. Todėl, remiantis mokslininkų rekomendacijomis, šios savivaldybės turėtų skirti dėmesio neseniai netekusiems darbo ir padėti jiems pereiti į naujai sukurtas automatizacijai atsparias profesinio užimtumo sritis.
Visos Lietuvos apskritys priklauso B tipo kategorijai. Tai reiškia, kad dabartinės investicijos į darbo vietų kūrimą atneš tik trumpalaikę naudą. Nepaisant to, kad visos apskritys priskirtos B tipui, savivaldybių charakteristikos yra skirtingos ir pasižyminčios ženklia įvairove. Dauguma savivaldybių priklauso B tipui, tačiau taip pat papildomai identifikuotos šešios A tipo, devynios C tipo ir dvi D tipo savivaldybės.
Birštono ir Palangos savivaldybės priskiriamos D tipui, jų situacija yra kelianti nerimą, nes darbo vietų mažėjimas vyksta žemesnės automatizacijos rizikos srityse. „Šios dvi savivaldybės patiria didžiausius iššūkius – jau dabar darbo vietos yra prarandamos ir tikėtina, kad dėl automatizacijos šis procesas tęsis ir ateityje. Šios dvi savivaldybės turėtų ypatingą dėmesį skirti trumpalaikių ir ilgalaikių perspektyvų gerinimui“, – sako ISM universiteto dėstytojas doc. dr. Jonathan Boyd.
Mokslininkai nustatė, kad mažiausia vidutinė automatizacijos rizika – Neringos, didžiausia – Kalvarijos savivaldybėje.
Mokslininkai išnagrinėjo it pramonei aktualius užimtumo sektorius ir nustatė, kad ten situacija yra geresnė, ypač Kauno ir Vilniaus miestuose. Tyrimas atskleidė, kad automatizacijos riziką mažina tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Pavyzdžiui šiuo metu TUI vienam gyventojui Vilniuje sudaro virš 20 tūkst. eurų, tuo tarpu Pasvalyje – tik kiek daugiau nei 300 eurų.