Iliustratorė iš Niujorko Yuko Shimizu, pikselių menininkas Kazuki Takakura iš Tokijo ir bonsų menui daugybę metų paskyręs Kęstutis Ptakauskas iš Alytaus šiųmečiame festivalyje „Now Japan” gyvai nesusitiks, tačiau Vilniuje, Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčioje, nuo rugpjūčio 29-osios iki rugsėjo 20 dienos bus galima pamatyti visų jų darbus.
Bonsai – lyg dailininko paveikslai. Japonišku bonsai menu dar 1989-aisiais užsikrėtęs alytiškis Kęstutis Ptakauskas mini, kad kiekviena problema atneša naujų galimybių. „Turėjau keliauti į parodas Brazilijoje, Čekijoje, Vokietijoje, – vardija Japonijos vyriausybės „Tekančios saulės ordinu su sidabro spinduliais“ už nuopelnus skleidžiant japonų kultūrą pasaulyje apdovanotas kūrėjas, – Tačiau dabar naujausius darbus pristatysiu festivalyje Vilniuje”. Jis žada su atėjusiais į minėtą bažnyčią nuoširdžiai pasidalinti žiniomis, kaip paprastą lietuvišką svarainį, obelį ar kalninę pušį paversti tikrais bonsais.
„Jau trisdešimt metų tuo užsiimu, bet iki dabar dar mokausi. Nėra čia pabaigos“, – per šimto bonsai medelių kolekciją turintis Kęstutis visažiniu savęs nelaiko. Viena įspūdingiausių jo rinkinyje – 250 metų kalninė pušis, kurią formuoja jau aštuonerius metus. „Į Vilnių atsivešiu medžių, kuriems virš šimto metų, vienam turimam alyvmedžiui – du šimtai. Jei imtum formuoti jauną medį, žmogaus gyvenimo jam nepakaktų“, – pasakojo ne vieną knygą apie bonsai – tūkstančius metų siekiantį tradicinį japonų meną, kuomet siekiama dirbtinai sukurti tobulus, idealius medžius – parašęs menininkas.
Kęstutis apie bonsus gali kalbėti valandas, pradedant itin žemiškais dalykais – kaip gamtoje rasti tinkamą medelį, kur jį sodinti, kaip laikui bėgant mažinti jo spyglius ir lapus, baigiant šio meno filosofija, medžio – kaip meno kūrinio formavimu, žmogaus, jo sielos ir gamtos harmonija. „Bonsų medelis – meno kūrinys, kaip paveikslas, reikia laiko, kad būtų užbaigtas, vizualiai gražus, atitiktų estetikos reikalavimus ir džiugintų žiūrovą“.
Daugiau Japonijos darbuose nei gyvenime. „Planavau aplankyti Lietuvą, o kas dabar?.. Kaip ir visi, jaučiuosi sumautai. Dirbti iš namų man nėra įprasta, to niekad anksčiau nesu dariusi. Bet, kai negali nieko pakeisti, belieka išlikti pozityviam. Esu sveika, turiu darbo, pajamų pakanka apmokėti sąskaitoms, na o mano šuo laimingesnis nei bet kada – „mama“ nuolatos būna su juo“, – kompiuterio ekrane šypsojosi Yuko Shimizu, iliustratorė ir dėstytoja, kuri 2009-aisiais pateko į „Newsweek Japan“ pasaulyje žinomiausių japonų šimtuką. Ji dirba su pasaulyje pripažintais prekių ženklais „Visa“, „Apple“, „Microsoft“, „Nike“ ir kitais.
Ryškus ir nepaisantis kitų nuomonės. Tokijuje gyvenančio ir kuriančio Kazuki Takakura darbai dėmesį patrauks ryškiomis spalvomis ir įvairiausių (dažnai atpažįstamų, popkultūros) simbolių, figūrų gausa, elementais. Per pikseliuotą siurrealizmo ir abstrakcionizmo sintezę darbuose menininkas atspindi šių dienų kultūros – vartojimo, megapoliškumo, interneto vizualikos temas. Darbai dažnai atrodo lengvai sukurti, pavyzdžiu, naudojant vien Emoji ikonėles arba piešti tik paprasčiausia “Paint” programėle. Taip Kazuki provokuoja žiūrovą persvarstyti formos suvokimą. Pikselio genijumi vadinamas Kazuki Japonijoje gerai žinomas teatro pasaulyje. Jis – trupės „Hanchu-Yuei“ meno vadovas, parodų kuratorius. Taip pat – iliustratorius, žaidimų studijos „Studio Tokoyo“ įkūrėjas. Universalus autorius sėkmingai bandė jėgas ir kurdamas muzikinius vaizdo klipus.
Tęsis tris savaites. Žiūrovai rugpjūčio 29-30 dienomis Senamiestyje esančioje Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje galės džiaugtis ne tik parodomis, susitikimu su K. Ptakausku, bet ir žaliosios arbatos užeigėle, amatų dirbtuvėmis, Japonijos ambasados stendu – vyks tradicinis „Savaitgalis Japonijoje”, o parodos tęsis iki pat rugsėjo 20 d. Visi renginiai nemokami. Festivalis organizuojamas remiantis visais pandemijos saugumo reikalavimais. Lankytojai kviečiami laikytis saugaus atstumo bei dėvėti veido kaukes.
Susijęstraipsniai
