Įtakingiausias žemdirbių organizacijas vienijančią Lietuvos žemės ūkio tarybą (LŽŪT) papiktino Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus pareiškimas, kad nesuderinusi pozicijos su žemdirbiais, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pradėjo derybas su pieno perdirbimo įmonėmis dėl pieno kainų stabilizavimo modelio.
„Tai – absoliuti netiesa, – sako LŽŪT pirmininkas Aušrys Macijauskas: derybos vyksta su žemdirbių organizacijų palaikymu. Gaila, kad Žemės ūkio rūmai tampa ne parama ūkininkams, o visuomenę ir ūkininkiją klaidinančia opozicija. Panašu, kad sąmoningai trukdoma ūkininkams susiderėti su perdirbėjais dėl pieno supirkimo kainų. Pasak pirmininko, žemdirbių, perdirbėjų ir valdžios atstovų derybos jau yra prasidėjusios, o ant derybų stalo guli du pasiūlyti problemos sprendimo variantai. Perdirbėjai pasiūlė tiesioginę žemdirbių paramos schemą, tačiau patys ūkininkai norėtų, kad pieno supirkimo kainos būtų palaikomos tokios, kokios jos buvo iki pandemijos paskelbimo, o valstybės kompensacija būtų nukreipta į pieno supirkėjus, o ne žemdirbius, kurie susidurtų su papildomais apskaitos iššūkiais, be to, neaišku, ar ta parama išties būtų suteikta tokia, kokios reikėjo. Ar ne paprasčiau kompensuoti eksporto netektis (jei jos yra) keliems perdirbėjams nei 30 tūkst. žemdirbių?
Pranešimų apie pieno supirkimo kainų mažinimą ūkininkai iš perdirbėjų sulaukė dar kovo pabaigoje. Įsibėgėjus balandžiui supirkimo kainos mažinamos dar kartą, o pieno ūkiai jau patyrė apie 20 proc., o kai kurie jų – net ir didesnį pajamų kritimą. „Pieno perdirbėjai tokius sprendimus grindžia dėl koronaviruso kilusios pieno produktų paklausos, o kartu ir produktų kainos mažėjimo. Tačiau žemdirbiai mato kitokius skaičius: eksportas į trečiąsias šalis išaugo, o sviesto ir grietinės kainos išliko stabilios“, – teigia A. Macijauskas. Pavyzdžiui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, pieno produktų eksportas į trečiąsias šalis išaugo net 1 tūkst. 600 tonų.
LŽŪT dar labiau pagrindžia, kodėl ji siūlo pieno supirkimo kainas palaikyti per supirkėjus. „Niekam ne paslaptis, kad pieno, o taip pat ir mėsos (jautienos) supirkimo kainas lemia du esminiai faktoriai: pardavimai vidaus rinkoje (pvz., pieno ir jo produktų, kai kurių šaltinių teigimu, parduodama apie 60-70 proc.) ir šių produktų eksportas. Šių produktų, parduodamų vidaus rinkoje, kainos išlieka stabilios ir garantuoja ikipandeminio laikotarpio lygį. Todėl žaliavos kainą reikia fiksuoti (pvz., kovo 1 d.)“, – įsitikinę Lietuvos žemės ūkio bendrovių ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijų vadovai.
Perdirbimo ir prekybos įmonės galėtų peržiūrėti savo pridėtinės vertės (antkainio) lygį ir jo skaičiavimo principus, o valstybė galėtų numatyti PVM taikymą šiems produktams. „Svarbu, kad šalies perdirbimo įmonės atskleistų savo komercinius duomenis valstybinėms tarnyboms (pvz., Konkurencijos tarybai, Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai), iš kurių matytųsi eksporto kainų ir kiekių pokyčiai, lyginant su ankstesniuoju laikotarpiu“, – neabejoja LŽŪT nariai.
Siekiant išlaikyti stabilumą pieno ir mėsos (jautienos) gamybos sektoriuose, susidaręs neigiamas eksporto vertės skirtumas perdirbimo įmonėms turėtų būti kompensuojamas iš ES lėšų arba iš Vyriausybės numatyto 5 mlrd. eurų pagalbos paketo. „Iš valdžios mums daugiau nieko nereikia – tik ikipandeminio laikotarpio kainų. Tada ir atsiskaitymai nesutriks ir išteklių tiekėjams nekils baimių dėl žemdirbių mokumo. Savo ruožtu įvežtinio pieno produktų eksporto praradimus mūsų įmonėms turėtų kompensuoti valstybės, iš kurių tas pienas ar jo produktai buvo įvežti perdirbimui“, – teigiama LŽŪT rašte aukščiausiems šalies vadovams.
LŽŪT siūlymas buvo pristatytas ir Seimo Kaimo reikalų komitete. Šiuo metu dėl schemos diskutuojama su perdirbėjais, o procesui tarpininkauja Žemės ūkio ministerija. „Vien todėl teiginiai, kad nevyksta jokios derybos, yra laužtos iš piršto ir mums sunku paaiškinti, kodėl taip neatsakingai kalba ŽŪR pirmininkas, deja, ir gana dažnai“, – sako A. Macijauskas.
Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio tarybos narėmis yra: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija, Lietuvos arklių augintojų asociacija, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija, Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacija, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija.
Susijęstraipsniai
