Valstybinio choro „Vilnius“ nuo 2011 m. organizuojamas tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis suburia profesionalius, daugiausiai choro menui atstovaujančius Lietuvos ir užsienio kolektyvus.
Bendradarbiaujant su broliais dominikonais kiekvieną rudenį muzikos garsai sušildo festivalio „namus” – Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Festivalio koncertai kasmet aplanko ir įvairius Lietuvos miestus bei miestelius. IX-ąjį tarptautinį Šv. Jokūbo festivalį, kuris dedikuojamas Šv. Jokūbo keliui, globoja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Kovo 11-osios Akto signatarė dr. Laima Andrikienė.
Šių metų festivalio premjera – oratorija „Piligrimas“ chorui ir elektronikai. Tai pirmasis piligrimystės tema sukurtas originalus stambios formos kūrinys. „Piligrimą“ sudaro trys dalys, kurias, laisvai interpretuodami rašytojo Herkaus Kunčiaus tekstus, kūrė trys ryškūs šių dienų kompozitoriai – Giedrius Svilainis, Dominykas Digimas ir Mykolas Natalevičius.
Pirmąją oratorijos dalį sudaro trys epizodai, kuriuose elektorinė muzika persipina su dangaus balsų, piligrimų chorų bei solisto balsais. Čia prasideda Piligrimo kelionė, kurioje dangiškieji ir žemiškieji balsai gundo keliauti į dvasinę savęs pažinimo kelionę.
Antroje dalyje atsispindi dažnam mūsų kartais kylantis klausimas, kodėl renkamės būtent tą kelią kuriuo einame, kas mus juo veda ir ar tikrai tas kelias yra teisingas. Ar sąmoningas mūsų apsisprendimas, ar einame vedini intencijos eiti patogiau, keblius sprendimus paliekant pašonėje? Ar dažnai tenka pasukti keliu, kuriame susiduriame su apsisprendimu nepaklusti savo kūniškam patogumui ir stoti akistaton su tuo, kas verda giliausiose minties užkaboriuose?
Sunkiausia sau tiesą pasakyti balsu. Net savo mintyse pradėjus eiti šiuo keliu iš rišlių žodžių lieka beformiai balsų dariniai su vis prasibraunančiais raktiniais žodžiais. Tuomet belieka ieškoti kitos medijos, kitų kanalų ir kito kelio, kuriame šie žodžiai virstų prasminga visuma ir padėtų rasti atsakymus į klausimus, kuriuos jau seniai žinome, tačiau arba nebematome beformiuose balsių dariniuose, arba tiesiog maudomės patogiame ir lengvame jų skambesyje.
Trečiojoje dalyje kalbama apie tai, kad žmogaus gyvenimą galima prilyginti keliui. Piligrimo vidinius konfliktus ir dialogą su piligrimų choru bei dangaus balsais kūrinyje atliepia dvasinę kelionę simbolizuojančios dešimt dalių, kuriose susipina solisto baritono bei mišraus choro balsai, aplinkos lauko įrašai bei elektronika transformuoti garsai. Vidinė kelionė gali apimti pačias įvairiausias būsenas ir emocijas, kurias oratorijoje įgarsina įvairiausias erdves atspindintys lauko įrašai iš Italijos, Vokietijos, Izraelio, Indijos, Kongo Demokratinės Respublikos, Lenkijos ir Lietuvos. Kūrinyje taip pat galima išgirsti vargonų garsus iš Lenkijos, Olandijos bei grigališkojo choralo giedojimo nuotrupas iš Ispanijos.
Susijęstraipsniai
