„Už Vyriausybės žmonių tylą ekologinės katastrofos Alytuje metu tylesnis yra tik mokslo žmonių balsas. Būtent jie gali pasakyti, kas į aplinką išsiskiria degant padangoms“, – mano ekologas Nerijus Vitkauskas. Jis įsitikinęs, kad įsiklausius į mokslininkų nuomonę, greičiausiai ir į situaciją būtų pažvelgta visai kitaip.
Padangų gaisrai yra vieni iš pavojingiausių gaisrų dėl to, jog į aplinką patenka visa puokštė įvairių toksiškų medžiagų, kurios daro žalą visiems gyviems organizmams.
Modernią šių laikų padangą sudaro keli šimtai skirtingų medžiagų, pagrindas susideda iš metalo, taip pat poliesterio, nailono, kevlaro arba natūralios tekstilės suteikti formą ir stiprumą, natūralaus kaučiuko, stireno-butadieno kaučiuko su suodžių, sieros, silicio dioksido užpildu, įvairių kaučiuko vulkanizacijos medžiagų.
Butadienas gaunamas iš metileno arba butano, o pastarieji gaunami naftos perdirbimo metu. Kiekvienas padangų gamintojas turi dar daug „ingredientų" suteikiančių norimas gumos savybes.
Degant padangoms išsiskiria kietosios dalelės, suodžiai, anglies monoksidas (CO arba tiesiog smalkės), sieros, azoto, chloro junginiai ir oksidai, lakieji organiniai junginiai (LOJ), aromatiniai angliavandeniliai, kaip benzenas, stirenas, naftalenas, toluenas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), kaip benzapirenas, taip pat furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai (PCB), vandenilio chloridas, sunkieji metalai, kaip švinas, arsenas, kadmis, nikelis, cinkas ir dar didžiulė galybė daug daug visko.
Šios medžiagos gali turėti tiek ūminį (staigų), tiek lėtinį (ilgalaikį) poveikį, sukelti apsinuodijimą, gali pasireikšti kancerogeniniai (sukelia vėžį), mutageniniai (sukelia išsigimimus), embriotoksiniai (sugriauna reprodukcines funkcijas), gali būti pažeidžiamos imuninės, hormoninės, nervų sistemos.
Padarytos žalos simptomai gali pasireikšti ir po kelių metų. Taip pat dalis šių medžiagų pasilieka vandenyje, ore, grunte dar daug metų ir per mitybos grandinę vis dar pasieks žmones.
„Suvokiant visus šiuos faktus man galva neišveža, kodėl nebuvo imtasi visų priemonių priverstinai evakuojant žmones kelių kilometrų atstumu, apsaugant pareigūnų ir civilių kvėpavimo takus specialiomis priemonėmis, ypač žinant faktą, jog pavojingiausi nebaigtinio degimo produktai išsiskiria būtent smilkimo metu, o padangos dėl savo termodinaminių savybių smilks dar ne vieną parą“, – stebisi N. Vitkauskas, besitikintis, kad pasekmės, kurios paaiškės vėliau nebus tokios skaudžios.
Benzenas – gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Įkvėpus didelę dozę benzeno garų, gali ištikti mirtis, nuo mažų dozių gali prasidėti mieguistumas, galvos svaigimas, galvos skausmas, drebulys, padidėti širdies dažnis, netenkama sąmonės. Ilgalaikis poveikis – kaulų čiulpų pažeidimas, dėl kurio sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, dėl ko susergama anemija (mažakraujyste) ir leukemija.
Toluenas – chemine struktūra panašus benzeną, tačiau vietoje vieno vandenilio atomo prisijungusi metilo grupė. Intoksikuodamas suteikia psichotropinį efektą, dėl tos priežasties daug kur naudojamas, kaip rekreacinis narkotikas. Dėl šios priežasties 2005 m. Europos Sąjunga uždraudė bendrą prekybą produktais, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,5% tolueno.
Stirenas – kadangi stireno molekulės sudėtis turi benzeno žiedą, stirenas yra aromatinis angliavandenilis. Remiantis keliais šaltiniai stirenas yra žinomas, kaip kancerogenas. Pasižymi ir neurotoksiniu poveikiu.
Polichlorinti bifenilai (PCB) – organinių junginių grupė, gamtoje savaime nesusidaro. Šiai grupei priklauso daugiau, kaip 200 junginių. Daugelis PCB junginių ir mišinių yra stipriai nuodingi. Turi aukštą stabilumo laipsnį, priskiriamas prie patvarių organinių teršalų. Gyvuose organizmuose PCB kaupiasi riebaliniame audinyje, ilgainiui pasireiškia lėtinis apsinuodijimas. Ypač daug PCB gali būti susikaupti žuvyse.
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) – randami gamtoje, tam tikri jų kiekiai išsiskiria nepilno organinių medžiagų degimo ar jų pirolizės metu. Daugelis jų yra kancerogenai.
Dioksinai – grupė organinių junginių, pasižyminčių itin dideliu nuodingumu, kancerogeniškumu ir mutageniškumu, priskiriami pirmai pavojingiausių kancerogeninių medžiagų grupei. Dėl ypatingai didelio nuodingumo, pavojingos dioksinų dozės gali būti tokios mažos, kad jų nepavyktų efektyviai identifikuoti cheminiais prietaisais. Labai patvarūs ir sunkiai suskaldomi junginiai, dirvožemyje – daugiau kaip 20 metų, gyvuose organizmuose – iki 3-8 metų.
Suodžiai (angl. – carbon black) yra gaunami nepilnai deginant naftos produktus, pavyzdžiui degutą. Manoma, kad suodžiai taip pat gali būti koncerogenški žmonėms.
Azoto dioksidas – toksiškas jį įkvepiant, gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, padidinti simptomus astma sergantiems žmonėms.
Bendrosios informacinės platformos duomenimis,
VIETOVIŲ, TURINČIŲ VYKDYTI APSAUGOMUOSIUS VEIKSMUS, YRA 11,
GYVENTOJŲ SKAIČIUS, TURINTIS IMTIS APSAUGOMŲJŲ VEIKSMŲ: 62 TŪKST. 282. Daugiau aktualios informacijos rasite ČIA.
Susijęstraipsniai
