„Oro taršos rodikliai Alytuje ir aplink jį – jau neviršija normų“, – devintąją gaisro dieną trimituoja LR aplinkosaugos miniterijos atstovai.
Tarsi būtų galima būtų džiūgauti, tačiau informacija neramina, o tam pagrindą suteikia dviprasmiška, o gal ir daugiau prasmiška informacija iš valstybinių institucijų. Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio nuoširdžiai pasėtą nepasitikėjimą Vilniaus valdžiažmogiais, deja, patvirtina ir daugiau informacijos, kurios oficialios institucijos kol kas neskelbia nenorėdamos dar labiau kaitinti situacijos arba tiesiog galimai norėdamos nuo alytiškių ir kitų Lietuvos gyventojų nuslėpyti tiesą.
„Žiūrint nuo žemės neatrodo, kad ore – tiek dūmų. Pakilęs tikiesi giedrą dieną tradiciškai matyti 50 km ir didesniu atstumu, o geriausiu atveju gauni 5 km vaizdą ir dar su „ištirpusių padangų filtru“, – pastebėjo Dzūkiją, Pietų Lietuvą apskraidęs aviatorius Paulius Briedis. Pasak jo, „kone visa Pietų Lietuva kvėpuoja padangomis“.
Šalies oro kokybei neabejingo vyro iš oro darytose nuotraukose matosi, kad gal tik Nemunaičio (Alytaus r.) pusėje smogas yra mažesnis, kitur, nuo Druskininkų iki Kauno ar nuo Birštono iki Kruonio, jau net nekalbant apie Alytų ir apylinkes, žemės vietomis beveik nesimato.
„Už ledo arenos turėtų iškart kairėje matytis Druskininkų aerodromas…“, – pastebi virš Mizarų skrisdamas aviatorius. „Kairėje – naujasis Birštono apžvalgos bokštas. Rekomenduojama aplankyti, kai Lietuvoje nedeginamos padangos…“, – perspėja vyras, smogo apimtą teritoriją užfiksavęs tiek virš Nemuno ties Kruoniu, tiek Kaune, kuris nuotraukoje – „padangų dūmuose kairėje“.
„Oficialiai valstybinės institucijos niekur nepraneša, koks yra oro užterštumas kituose Lietuvos rajonuose“, – Alytausgidas.lt informavo skaitytojas, taip pat panorėjęs likti anonimu.
Kai kur yra dalinama oficiali informacija, tačiau ji eiliniams žmonėms nėra suprantama, deja, atsakingų specialistų ji nėra apibendrinama ir „išverčiama“ į lietuvių kalbą. Grafikus, brėžinius supranta tik juos mokantys skaityti žmonės.
Pasak su mūsų portalo redakcija susisiekusio žinovo, Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) veda tokią svarbią informaciją, kaip „Kietosios daleles (KD10) (µg/m3)" pagal dienas. Suvedus kelis rajonus, grafike pasimato, kad oro užterštumas „ryškiai į viršų pradėjo kilti, o užterštumas didėjo ne tik Alytuje ir aplink jį, bet augo ir „visoje Lietuvoje“.
Suvedęs duomenis, į mus kreipęsis skaitytojas aptiko šokiruojančią informaciją: „Kietųjų dalelių (KD10) (µg/m3)" tarša pasklido ne tik pas mus Dzūkijoje, o po visus Lietuvos regionus“. Kitaip tariant, ši žinia niekais paverčia Vilniaus klerkų atsisakymą ekologinę katastrofą skelbti visoje šalyje.
Kad tai nėra VRM ministrės pamėgta „netikra žinia“ (angl. – fake news), patvirtina ir oficialiai aplinkosaugininkų pateikiami („slepiami“?) duomenys, rodantys, ar tai sutapimas, ar ne, bet tai, kad oro taršos padidėjimas visoje Lietuvoje sutampa su spalio 16-a, pirma Alytaus gaisro diena, kai taršos rodikliai tiesiog šauna į viršų,ir ne tik Dzūkijoje.
Kadangi kitų ekologinių katastrofų pastarosiomis savaitėmis nei Lietuvoje, nei užsienyje (pvz., didelių gaisrų ar atominių, cheminių pratybų, nelaimių kaimyninėse šalyse neįvyko), panašu, kad visą “garbę” už oro taršą Lietuvoje turėtų prisiimti Alytaus „Ekologistika” su jos vadovu, garsiu Alytaus verslininku ir labdariu Juozu Cicėnu.
„Suveskite pagal regionus duomenis ir matysit, kaip staiga „Kietųjų dalelių (KD10) (µg/m3)" tarša iššoko per visą savaitę nuo gaisro. Žmonės galvoja, kad tik Alytų tai liečia, deja, ne – daugiau ar mažiau tarša pasklido visoje Lietuvoje“, – tvirtina prisistatyti nenorintis žinovas. Tam, kad nesėti tuščios panikos, siūlome pasitikrinti oficialiai prieinamus, AAA vedamus taršos Lietuvoje duomenis ČIA arba siūlome pasižiūrėti pridedamą lentelę apie padidėjusį užterštumą visoje šalyje bei nuotraukas iš oro Pietų Lietuvoje (nuo Druskininkų iki Kruonio ir Kauno)
PAPILDYTA
Komentarų Alytausgidas.lt laukia ir iš oficialių institucijų, kurioms mūsų klausimai yra pateikti.
Esminio atsakymo laukiame iš LR aplinkos ministerijai priklausiančios AAA. Mūsų portalui komentarą dėl situacijos pastarąją savaitę pažadėjo ir valstybės įmonė „Oro navigacija“.
Padidėjęs oro užterštumas buvo pastebėtas ir kaimyninėje Lenkijoje (ar nereikės alytiškiams į šią šalį grąžnti lenkų mums paskolintų mobiliųjų oro taršos laboratorijų?..).
Tiesa, kai kurie specialistai sunerimusius dzūkus ir jų rėmėjus ramina, esą toks smogas gali susiformuoti ir „dėl susidariusių oro salygų, kurios būna įprastos rudeniui…“.
Mūsų portalą konsultuojančio asmens pateiktame grafike gerai matomi visi spalio mėnesio duomenys (ČIA), o spalio 16 diena šuolis į viršų pastebimas visose matavimų stotyse, o iš paskos – ir užterštumo KD10 didėjimas.
„Nepatikėjau vienu skrydžiu, tai Pietų Lietuvą tuo pačiu maršrutu perskridau dar kartą ir palyginau – smogo kiekis skirtingu dienos metu nesiskyrė“, – pastebėjo aviatorius P. Briedis, detalizavęs, kad „pakilusių dūmų srautai keičiasi, prie to galima priprasti, tačiau „išsgąsdino, kai staiga atpūtė dūmų ir uždengė visą Prienų aerodromą. Aviatorių nustebino ir kitos aplinkybės – „lokaliai būdavo, kad atitinkamuose aerodromuose aplink Alytų, su kurio aerodromu net buvo sunku susisiekti, sąlygos pablogėdavo laikinai ir reikėdavo luktelti, kol prasisklaidys, kad būtų galima saugiai skristi toliau“. Aviatoriaus manymu, „dėl silpno vėjo, aplink Alytų nuo Druskininkų iki Kauno, Kaišiadorių dūmai tvyro ore ir taip, kad gali būti pavojingi sveikatai ne vien tik Alytaus ir apylinkių gyventojams“.
ATNAUJINTA
VĮ „Oro navigacija“ nepaneigė, kad „tam tikrų nepatogumų gali kilti vadinamosios bendrosios aviacijos skrydžiams, kurie vyksta iki 3 km aukštyje". Kaip tik tokiame ir žemesniame aukštyje skrido smogo nuotraukas Pietų Lietuvoje padaręs aviatorius.
Pasak skrydžių virš Lietuvos prižiūrėtojų, gaisrai avialinijų bendrovėms, krovinių vežėjams ir keleiviams grėsmės paprastai nekelia, mat dūmai nepakyla taip aukštai, o pagrindinė aviacija skraido ne mažiau kaip 5 km aukštyje. Pavojus dėl taršos skrydžių saugai kartais kyla, tačiau orlaiviams didžiausią pavojų kelia ugnikalnių išsiveržimai ir jų sukeliama tarša.
Oro taršos Lenkijoje matuotojai patvirtino, kad nuo spalio 16 d. padidėjusį užterštumą kietosiomis dalelėmis (KD10/PM10) užfiksavo.
Gerokai daugiau nei vidutinės taršos per visą savaitę nustatytos stotelėse, esančiose Suvalkuose, Lomžoje ir dar tolesnėse Lenkijos vietose.
Ar gali būti, kad lenkus, mums draugiškai į Alytų paskolinusius mobilias laboratorijas, oro tarša su padidinta KD10 „vitaminų“ mase pasiekia nuo Lietuvos?
Lietuviškosios Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) prie Apinkos ministerijos specialistės tikina, kad tai įmanoma, tačiau tik teoriškai, esą oro tarša pastaruoju metu Lietuvoje ir Lenkijoje yra padidėjusi ir be Alytaus gaisro, o bendrą smogą virš Lietuvos aiškina iš pramoninės Lenkijos (Katovicų, Krokuvos), taip pat Pietų Europos atnešamos teršalų pernašos.
Tiesa, maksimalus KD10 (170 μg/m³), atpūstas į Lomžą, buvo užfiksuotas ne pramoninę, darbo dieną, o savaitgalį (šeštadienį, spalio 19), tą pačią dieną didžiausias per visą dekadą KD10 rodmuo (213,14 μg/m³) buvo sugautas Suvalkuose.
Lenkiškoji matavimo agentūra mūsų portalui patvirtino, kad minėtose oro taršos monitoringo vietose galimų teršalų pernašų, atskriejusių nuo pramoninės Lenkijos ar iš Pietų Europos, per paskutinę savaitę nebuvo nustatę, tik taršų orą (su padidintomis KD10 normomis), atėjusį nuo Lietuvos pusės.
Kodėl tokių priešingų nuomonių yra kaimyninių šalių Lietuvos ir Lenkijos oro taršos vertinimo specialistai, išsiaiškinti sieksime artimiausiu metu ir, jeigu pavyks gauti daugiau oficialios informacijos, mėginsime tai pateikti specialiioje publikacijoje.